Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-14 |
Jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėdamas savo antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose Vašingtone turėjo tikslą visiškai sužlugdyti įprastą pasaulio politinę tvarką (sekdamas Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu) ir išbalansuoti globalią ekonomiką, galėtume pasakyti, kad jam tai pavyko. Didesnė problema būtų ta, jeigu jis tokio tikslo neturėjo. Bet pasiekė. Ir ko gero, antroji prielaida yra daug labiau tikėtina.
Vasario 28 d. kartu su Izraeliu pradėjusios karo veiksmus prieš Iraną Persijos įlankos regione, JAV čia beviltiškai įstrigo. Viena vertus, JAV lyderis toliau kariauti lyg ir nebenori. Kita vertus, žodžiais tebetriuškina Irano šalies režimą kas antrą dieną Tai šaliai grasindamas pasaulio pabaiga. Trečia vertus, vykdamas vizito Kinijon D. Trumpas jau kalbėjo, esą jam visiškai nerūpi socialinė-ekonominė amerikiečių padėtis, ir kad svarbiausia yra dabar pat sunaikinti Irano branduolinių ginklų bei raketų programas.
Politikos analitikai stebėdamiesi kraipo galvas – ar lozungai „America first!“ (liet. Amerika pirmiausiai) arba MAGA – Make America Great Again! (liet. Paversk Ameriką vėl didžia) – jau dingo iš politinės D. Trumpo retorikos? Gal tik neilgam?
D. Trumpo pareiškimus ėmėsi tikslinti viceprezidentas J. D. Vance’as. JAV Karo departamento pareigūnai šalies parlamentarams sako, kad karo veiksmai Persijos įlankoje per truputį daugiau nei porą mėnesių kainavo 25-29-40 mlrd. amerikietiškų pinigų. Apčiuopiamai išsekinti strategiškai svarbios ginkluotės sandėliai. Atsargos sumenko taip, kad Europos šalių, kurios dalyvauja paramos Ukrainai programoje PURL (NATO šalys perka JAV pagamintą ginkluotę ir tiekia ją Rusijos agresiją patiriančiai šaliai) pastebi – nepaisant jau išrašytų finansinių čekių, dalis nupirktos ginkluotė taip ir nepasiekė ukrainiečių.
O karo veiksmų prieš Iraną rezultatas, pasak JAV žvalgybos institucijų – pokuklis. Nesunaikinta nė trečdalis Irano balistinių raketų, anei raketas paleidžiančiųjų įrenginių. O branduolinę programą, kurios taip nenori D. Trumpas ir Izraelio lyderis Benjaminas Netanjahu, Iranas galėtų atkurti nors ir rytoj.
Globaliuoju požiūriu, blogiau yra tai, kad Irano dvasininkų režimas rado būdų, kaip kalbėtis su Vašingtonu it su sau lygiu, nepaisant patirtų smūgių ir sunaikintos kone visos vadovybės hierarchijos. Teheranas tarsi žinodamas visas D. Trumpo silpnąsias vietas banaliai reikalauja reparacijų dėl patirtos žalos, blokuoja visam pasauliui svarbaus Hormūzo sąsiaurio (tarp Persijos ir Omano įlankų) laivybą (juo transportuojama apie ketvirtadalis naftos bei suskystintų gamtinių dujų), reikalauja oficialiai įteisinti privalomą tos laivybos kontrolę. O apie savo branduolinę programą žada pakalbėti vėliau, kada jau bus įvykdytos minėtos sąlygos.
Hormūzo sąsiauryje yra du laivybos keliai (farvateriai): Šiaurinis, arčiau Irano krantų ir Pietinis – prie Omano. Iranas reikalauja, kad prekybos laivai už vienašališkai nustatytą mokestį judėtų Šiauriniu keliu, o plaukiančius pietine įlankos dalimi tiesiog apšaudo ne tik raketomis, bet ir primityvesniais bepiločiais orlaiviais.
Nors D. Trumpas sako esą jam kainos JAV degalinėse nerūpi, ten benzino galono (3,785 litro) kaina įsivyravo ties 4,5 JAV dolerio lygiu. Eilinis lietuvis tokiomis kainomis degalinėse tiesiog džiaugtųsi (JAV į kuro kainą įskaičiuojama ženkliai mažiau mokesčių nei Europoje), tačiau amerikiečiams jos gana jautrios, nes labiau įprasta kaina – apie 2,9-3 JAV dol. už galoną.
Anksčiau D. Trumpas tvirtino esą krizė neturėtų atsiliepti JAV vidaus vartojimui, nes jos gali apsirūpinti nafta bei jos produktais su kaupu. Tačiau tai – tik pusė tiesos. Iš tikrųjų dėl aukštų naftos kainų rinkoje jos gavyba JAV tampa vis patrauklesniu verslu, tačiau tai teužtikrina, kad naftos ar jos produktų deficitas JAV rinkai tikrai negresia.
Antroji medalio pusė yra ta, kad naftos bei jos produktų kainos yra globalios. Jei dėl padėties Hormūzo sąsiauryje jos kyla, tai kyla ir JAV. O tai neigiamai atsiliepia amerikiečių namų ūkių išlaidoms. Ne tik dėl to, kad JAV – viena mobiliausių pasaulio visuomenių.
Vieno naftos transportavimo kelio ilgai nebūna. Mineralinių žaliavų rinkos prie pokyčių beigi problemų per tam tikrą laikotarpį prisitaiko (Saudo Arabija dalį eksporto srautų jau nukreipė į savo terminalus Raudonojoje jūroje, kur padėtis stabilesnė), tačiau kol sektorius prisitaikys, naftos ir SGD kainos rinkose liks nestabilios ir aukštesnės nei visiems įprasta. Tokia yra įstrigusios konflikto Persijos įlankoje globali kaina. Kurią mums visiems siūlo sumokėti ir D. Trumpas.
Parašykite komentarą