Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-27 |
Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomi dokumentai rodo, kad pirmojoje Klaipėdos uosto direkcijoje dėl Tautų Sąjungos deleguoto norvego Yngvaro Kjelstrupo veiksmų 1925 m. vasarą toliau strigo darbai, o jis pats bandė išsirangyti nuo konkrečios atsakomybės.
Šiame cikle jau buvo rašyta, kad minėtasis norvegas tikėjosi būti Uosto direkcijos pirmininku, tad, anot juo tapusio Lietuvos vyriausybės atstovo Tomo Noraus-Naruševičiaus, ėmė vadovautis „asmeniškais motyvais, o ne interesais tos įstaigos, kurioj jis skirtas dirbti“ bei ėmė grasinti, kad „neužilgo mesiąs Klaipėdą ir išvažiuosiąs“.
Tų metų rugpjūčio 13 d. direkcijos posėdžio metu T. Norus-Naruševičius, reaguodamas į tai, kad „prasideda realus ruošimas prie įvairiausių darbų, surištų su projektuojamu sandėlio pastatymu ir Uosto praplėtimu, ir kadangi tie darbai pareikalaus nuolatinės priežiūros, dalyvavimo visokiose komisijose ir galbūt kaikurių svetimų Uostų aplankymo“ pasiūlė paskirstyti darbais.
„Kjelstrupas, be naujų Uosto rinkliavų projekto išdirbimo, prižiūrės Uosto valdymą ir eksploataciją, duodant tam reikalui Uosto Valdybai reikalingus nurodymus ir kontroliuojant Uosto administravimą; Borchertas, be Uosto turto priežiūros, ves visą Uosto medžiaginę dalį, prižiūrės užpirkimus, medžiagos eikvojimą ir tt. Naruševičius vadovaus visais Uosto statybos bei praplėtimo darbais ir beto ves visą Uosto finansinę dalį. Suprantama, jog visi svarbesnieji klausimai turi būti svarstomi Uosto Direkcijos posėdžiuose“, – išdėstytas pirmininko pasiūlymas protokole.
Klaipėdos krašto direktorijos atstovas Endriu Borchertas su tokiu siūlymu sutiko, o Y. Kjelstrupas ir vėl turėjo pastabų.
„Dancigo uoste padarytas bandymas padalinti darbą tarp Uosto Direkcijos narių. Dėl narių politinių nusistatymų skirtumo praktikoje ten susidaro nemažai kablumų. Kadangi mūsų Uosto Direkcija stovi nuošaliai politikos, tai, galbūt, toks darbų pasiskirstymas ir duos gerų pasekmių“, – išdėstė norvegas ir pareiškė, kad rugsėjį „turi išsirišti klausimas apie tolimesnį jo buvimą Uosto direkcijos nariu“. Dėl to jis paprašė atidėti tokį darbų paskirstymą iki minėto termino.
Rugpjūčio 27 d. T. Norus-Naruševičius premjerui Vytautui Petruliui išsiuntė dar vieną konfidencialų pranešimą, kuriame išdėstė, jog išvakarėse važiuodamas iš Kauno kalbėjosi su Y. Kjelstrupu dėl „jo likimo Direkcijoj“.
„Jo padėtis iš jo žodžių matyt sunki. Baldwinas ir Haas kalbinant jį į šią vietą pažadėjo jam pirmininko vietą. Kadangi tai negalima įkūnyti, tai tie ponai laiko, kad Kjelstrup’as turi teisę atsisakyti, kadangi pažadai prie jo kalbinimo neišpildyti. Toks jam tų ponų pareiškimas, mano nuomone, gal būt tik kaipo mandagūs būdas duoti jam suprasti, kad jis gali apleisti tą vietą, nes jo vietoj jau nustatytas kitas. Kad naujas kandidatas yra Prancuzas su lenkų orientacijos galima spręsti iš sekančių pareiškimų. a/ Šiomis dienomis Generalis Vokiečių Konsulas buvo atsilankęs pas Kjelstrupą, gal būt su patarimu, kad jis važiuotu sekti derybas lietuvių su lenkais, kaipo observeris, tarp ko kito Kjelstrupui patarė, kad jis apleistu šią vietą kitam, nes jo vietoj jau yra paskirtas kitas ir matomai vokiečiams nepageidaujamas; bet kas yra skiriamas, neteko man sužinoti. b/ Haas, Baldwino sekretorius ir kiti Tautų Lygoj laikosi sulig Kjelstrupo žodžių tokios nuomonės, kad Tautų Lygos atstovas neapsimtų ant savęs jokių darbų atlikti ir tik dabotu Klaipėdos konvencijos pildymą, t.y. būtų politinis observeris. Sulig gautų privatinių žinių iš Ženevos padėtis Kjelstrupo karakterizuojama taip: „Kjelstrup seems to be a rather vain man, and to have no manners, and I suppose that is a little at the bottom of the question“ (Kjelstrupas atrodo ganėtinai tuščiagarbis žmogus, neturintis manierų, ir, manau, tai yra viena iš pagrindinių šio klausimo priežasčių – M. V.). Taip stovi dalykas, aišku, kad tenai dedamos pastangos pamainyti jį kitu atstovu“, – rašė Uosto direkcijos pirmininkas, prie teksto apie „politinį observerį“ ranka pridėjęs pastabą „gal toji nuomonė ir mums būtų priimtina“.
Pasak T. Noraus-Noruševičiaus, dėl jo pasiūlymo imtis uosto administravimo darbų norvegas susirašinėjo su Tautų Sąjungos Tranzito komiteto pirminink, japonu Yotaro Sugimura. „Kjelst. tuom klausimu teiravis, kaip tą darbą reikia suprasti, tai yra, ar Tautų Lygos atstovas atlikdamas tokį darbą bus kieno nors žinyboj, ar savistoviai veiks. Matomai Tautų Lygoj viešpatauja nuomonė, kad Tautų Lygos atstovas negali būti kieno nors jurisdikcijoj, jie bijo kritikos jo veikimo, kas galėtų suteikti galimybę daryti pačiai Tautų Lygai priekaištus. Aš jam atsakiau, kad turint omeny gyvą darbą, didelį sumą aikvojimą pinigų, visa Uosto Direkcija yra atsakinga už Uosto administravimą, ir kiekvienas narys turi pasiduoti jos sprendimui. Su tuo jis sutinka, bet jis užduoda kitą klausimą, ar Direkcijos pirmininkas turi teisę sekti jo darbą ir duoti jam nurodymų ir net sustabdyti jo duotus parėdymus. Mano atsakymas toks: Uosto D-jos pirmininkas be abėjonės neturi teisės keisti jo parėdymų kitaip kaip susižinojęs su nariu, kuriam tas darbas pavestas, bet per posėdžius kiekvienas narys turi teisę iškelti klausimą iš kito srities kompetencijų, jeigu jis patemija ką nors, kas neatatinka jo supratimui įstaigos interesams. <…> Tranzito Komiteto Prezidentas tas žinias pareikalavo, matomai, kad spręsti, ant kiek Tautų Lygos atstovui naujai siūlomas darbas priimtinas prestižiaus ir įtakos žvilgsniu“, – dėstė Uosto direkcijos pirmininkas.
Jei teigė supratęs, jog Y. Kjelstrupas sutiktų laikinai priimti naują situaciją ir „bandymo tikslais laikinai pasiliktų Uosto Direkcijoj tomis sąlygomis, kad jam būtų pasamdytas butas ir duota dar apie 5.000 litų pervežimui „būtinų jam rakandų iš Oslo“.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą