Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-31 |
„Klausimas, ar neįvyko klaida. Ne, neįvyko, tiesiog buvo žengtas žingsnis vėl atgal“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja Vida Bubliauskienė ketvirtadienį Klaipėdos savivaldybės tarybai grįžus prie diskusijos apie ugdymą rusų kalba tautinių mažumų mokyklose. Pasak jos, šiemet mokyklos jau laukė bendrųjų ugdymo planų, kuriuose būtų įteisinta, jog lietuvių kalbai bus skirta 8 pamokos, o gimtajai kalbai – tik 4, tačiau nesulaukta.
Posėdžio metu konservatorius Andrius Dobranskis kalbėjo: „Klaipėdoje turime 6 tautinių mažumų mokyklas. Miestas nedidelis, tai tas skaičius… Įdomiai atrodo. Lietuvių kalbos egzaminų rezultatai tautinėje mokyklose ypatingai skiriasi. Girdėjau, kad Vilniaus miestas didina tautinėse mokyklose pamokų skaičių lietuvių kalba“. Jis klausė Švietimo skyriaus vedėjos, kokia yra skyriaus strategija šiuo klausimu.
V. Bubliauskienė, pabrėžusi, jog klausimas yra aktualus šios dienos realijose, atsakė: „Nieko panašaus Vilniaus mieste nevyksta. Vilniaus mieste iš tikrųjų šių mokinių, kurie ugdomi gimtąja kalba, yra labai daug. Mes esam antras miestas, tenka pripažinti. Kokie žingsniai gali būti dėliojami, jeigu teisės aktai nekeičiami?“
„Sulaukėme dokumento, kuriame lieka ta pati nuostata: lietuvių kalbai – mažiau pamokų, gimtajai vėl lieka tas pats skaičius. Tai apie ką mes šnekame, jeigu tokio dokumento, kaip bendrieji ugdymo planai, ministerija keisti nesiryžta“, – retoriškai klausė ji.
Vedėja pasakojo, kad „Gabijos“ progimnazija jau informavo, jog lietuvių kalbos pamokų daugės, kad vis daugiau ir kitų pamokų bus pereinama dėstyti lietuvių kalba. Ir staiga – strateginis dokumentas, pagal kurį vyksta ugdymas mokyklose – visiškai kitoks…
Pasak V. Bubliauskienės, kai kurios mokyklos turi instrumentą susitarti, pavyzdžiui, įvesti papildomą lietuvių kalbos pamoką vietoj kitų dalykų.
„Problema yra, nors galima apsimesti, kad jos nėra, – kalbėjo ji. – Problema yra mokytojai, dirbantys tokiose mokyklose, kurių lietuvių kalba dažnai būna laužyta, netaisyklinga“. Tačiau kartu ji tikino, jog yra ir ateinančių į tautinių mažumų mokyklas mokytojų, kurių gimtoji kalba yra lietuvių.
Šią liepą švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pareiškė, kad diskutuoti apie rusiškų mokyklų uždarymą nėra galimybių dėl Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų nuostatų.
„Manau, šiandien diskutuoti apie tai tikrai negalime, nes Konstitucija labai aiškiai mus įpareigoja ir pasako. Kaip ir teisės aktai, kaip Švietimo įstatymas, kad tautinių mažumų atstovams mes turime užtikrinti galimybes mokytis pagal jų tautinių mažumų ugdymo programas“, – žurnalistams teigė R. Popovienė.
Kartu ministrė tada tikino, jog šiuo metu ieškoma galimybių, kaip padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose.
Pirmą kartą Lietuvoje diskusijos dėl ugdymo rusų užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Tuo metu Klaipėdos miesto taryba, dar vasarą patvirtinusi „Žaliakalnio“ gimnazijos nuostatus, pritarė tam, kad šioje uostamiesčio ugdymo įstaigoje mokymas vyktų tik rusų kalba.
Na kokia vyriausybė, tokia tvarka. Skambinkime pavojaus varpais….bandoma tempti atgal
Esam kažkokie padlaižiai ,sovietmečiu su kiekvienu rusakalbiu laužėm liežuvius,,jaunos panos,gimusios ,augusios ,lankiusios,kad ir rusų mokyklą LIETUVOJE,nesiteikdavo suprasti ar atsakyti lietuviškai šiais nepriklausomos Lietuvos laikais!Ką tas reiški?Kad Klaipėdoje ,kaip ir Vilniuje turim tiksinčią bombą negerbiančią šalies,kurioje dešimtmečius gyvena,žmonių,kultūros irt.t. ir pakaktų putinui įžengti į mūsų šalį,ta bomba (ne karinė,o žmogiškoji)ištaškytų mus į gabalus,kaip kolorado vabalus.Tiesa,dabar kyla problemų,nes rusiškai šneka ir ukeainiečiai,bet ir jie už savo kalbos nemokėjimą ir kitas nuodėmes,moka krauju,
O mus kaip kokius vatnikus Latvija ir Estija jau paliko toli už horizonto.
1. Patikrinimai, patikrinimai ir dar kartą patikrinimai. Kai mokiausi „в узкоязычной школе“ (baigiau 2015 m.), jau tada visur sklandė gandai (daugiausia dejonės, klyksmai ir visa kita, ką dar gali „узкоязычные”), kad netrukus mokymas bus perkeltas į lietuvių kalbą. Spoileris: taip neatsitiko, o visų dalykų vadovėliai lietuvių kalba (kurių taip pat dažnai nebuvo) visiškai nepadėjo.
Atskleisiu visiems paslaptį: pagrindiniai atsakingieji už Lietuvos piliečių naikinimą, prievarta juos įkurdindami узкоязычное гетто, yra JŲ TĖVAI.
Ar daugeliui šiuolaikinių moksleivių (kalbu apie lietuvus) tenka MOKYTIS lietuvių kalbos? E, Ė, galūnės – visa tai visiškai nesudėtinga, kai nuolat kalbi SAVO kalba.
Aš kalbu rimtai, Lietuvos Respublikos valdžia neišsisuks su sprendimu, kuris patenkintų visus. Prakeiktas rusų šlamštas sugadino man gyvenimą, dėl to dabar aš priverstas rašyti naudodamasis AI vertėju, vėliau taisydamas tekstą, pasikliaudamas intuicija (aš gerai suprantu lietuvių kalbą, bet, deja, kalbėti ja man yra labai sunku).
Pasiimkime pavyzdį iš Skandinavijos šalių. Arba pradėkite, kaip pataria Algis Ramanauskas, šaudyti „Gazmanovo gerbėjus“, nes kitaip tai tiesiog žiauru. TAI TIESIOG ŽIAURU VAIKŲ, NEKALTŲ VAIKŲ, AUGANČIŲ SOCIALINIAIS INVALIDAIS, ATŽVILGIU.
2. Buvusių siaurakalbių mokyklų mokytojų sudėtis turi pasikeisti.
Kas yra mokykla? Tai aktyviosios pusės (pedagogai), pasyviosios pusės (mokiniai, kurie kartoja viską, ką jiems įkalė į galvą šios pagyvenusios tetos), ir juos visus įteisinantis išteklių šaltinis – tėvai.
Kas garsiausiai šaukia apie siaurakalbių teisių pažeidimus? Mokytojai ir tėvai. Vaikai (ypač žinodami rusų tradicijas) neturi jokios teisės balsuoti.
Visa ši grupė vyresnio amžiaus mokytojų, dažniausiai paprastai ilgesinga savo sovietinėmis privilegijomis, bijo prarasti darbą. O mano nuomone – tegul praranda, bet negadina jaunimo gyvenimo.
Svarbiausia, retrospektyviai žiūrint, – kaip turėtų būti mokoma lietuvių kalba siaurakalbėse mokyklose? Kaip gimtoji ar kaip užsienio kalba? Atsakymo nežinau, nes mokytojai mano mokyklose (o aš pakeičiau tris: A. Rublevo, M. Gorkio ir „Žaliakalnio“) buvo nekompetentingi. Išskyrus paskutinę gimnaziją, bet ten jau buvo per vėlu ką nors daryti. Todėl mus tiesiog „prastūmė“ per egzaminus, kad „nesugadintų gyvenimo“. Aš už tai dėkingas, bet tai labai dviprasmiškas „dovanėlė“.
3. Neformalios iniciatyvos, skirtos rusakalbių vaikams, bet lietuvių kalba.
Įtraukti. Vaikus. Į dialogą su lietuvių bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
Visi mano klasės draugai, kurie neturėjo problemų su lietuvių kalba, vienaip ar kitaip turėjo lietuviškai kalbančių draugų. Jų buvo dauguma, kiti (kaip aš) užaugo gete.
Rasti kažką bendro, pavyzdžiui, šiuolaikinę interneto kultūrą.
Tačiau iš kur mums gauti pinigų tokioms iniciatyvoms. Miesto „valdovai” geriau įsidės pinigus į kišenę, ar ne?
tiesiog tobula ir nieko čia nebepridursi… tetrūksta tik miesto vadovų noro ir pastangų…