Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-28 |
Pastaruoju metu įvairių smūgių iš miesto valdžios sulaukiantys uostininkai perspėja, kad jau ilgai netrukus gali būti suformuota nauja „milžiniška“ problema.
Pirmadienį surengtos bendros Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos ir Uosto direkcijos surengtos spaudos konferencijos metu buvo pagarsinta, kad per pirmus keturis šių metų mėnesius uoste buvo perkrauta 13,95 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei atitinkamų laikotarpiu pernai.
Pasak Uosto direkcijos vadovo Algio Latako, augimu išsiskiria konteinerių krova – skaičiuojant tonažą jų perkrauta 24 proc. daugiau, skaičiuojant sąlyginius vienetus (TEU) – 6 proc. daugiau. Vadinamasis transšipmentas, pasak uosto vadovo, sudaro apie pusę krovos.
„Klaipėda nėra tiesiogiai surišta su Hormūzo sąsiauriu, tam tikrais atvejais yra net pranašumas dėl tokios situacijos“, – sakė A. Latakas, paminėjęs, kad pagrindiniuose uostose dėl šios krizės ne taip greitai atsilaisvina teritorijos, tad krovinių gabentojai ieško kitų vietų.
Laimonas Rimkus, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) ir kompanijos „Bega“ vadovas teigė, jog uostas „išsilaiko parametruose“, kurių gali pavydėti kaimynai.
Kartu jis atkreipė dėmesį į problemas, su kuriomis susiduriama. Viena iš jų – dar pernai akcentuotas „drastiškas“ geležinkelių tarifų augimas – nuo 30 iki 300 proc., dėl kurio krovinių vežėjai pasirinko automobilius.
„Diskusijos vyksta, geležinkeliai suprato, kad kainodara negali būti tokia vienašališka“, – sakė L. Rimkus.
Jis pažymėjo ir tai, kad Latvijos vyriausybė pradeda skatinimo programas, kurios gali pritraukti ir lietuviškus krovinius į šios šalies uostus.
„Stariškėse programuojama didžiulė problema į priekį, kils didžiulė rizika dėl pramonės veiklos ateityje“, – sakė L. Rimkus dėl miesto planų šalia būsimo pietinio uosto plėtoti ir gyvenamąją statybą.
Žinia, savivaldybė skelbia, kad minėtoji teritorija „turėtų tapti gyvybingu miesto traukos centru, kuriame įsikurs poilsio, pramogų, rekreacinės erdvės, įvairias paslaugas siūlančios įmonės bei bus sukurta patraukli gyvenamoji aplinka“. 2025 m. gruodį buvo paskelbtas atviras urbanistinės idėjos konkursas, kurio nugalėtojai turėtų paaiškėti jau artimiausiu metu.
A. Latakas, antrindamas L. Rimkui, teigė, jog Stariškėse kuriama „milžiniška problema“. Pasak jo, uostas vis raginamas daryti konversiją centrinėje miesto dalyje, jį norima „vyti į pašalius“, kelti į pietus, tačiau čia 50-100 m atstumu gali atsirasti gyvenamieji namai.
„Problema bus neišvengiama. Uostą reikia visiems puoselėti Lietuvos labui“, – sakė A. Latakas.
Žinia, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus prieš porą savaičių vykusio susitikimo su centrinės miesto dalies gyventojais metu pareiškė: „Kol aš būsiu meras, man rūpės žmonės, o ne uostas“. O jo vadovaujama savivaldybė pastaruoju metu „šachavo“ „Begos“ planus statyti naują aliejaus krovos terminalą, bendrovės „Neto terminalas“ – kurti automobilių krovos aikšteles Sulupės gatvėje, ne iškart sutiko su stambiagabaričio energetikams skirto krovinio išgabenimu iš Klaipėdos konteinerių terminalo.
Paklaustas, ar nesulaukia savivaldos pasipriešinimo dėl planų uoste krauti CO2, spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs valstybės valdomos AB „KB Energies“ vadovas Darius Šilenskis teigė, jog šiuo metu, esant „PAV yra inicijavimo stadijoje“, dar anksti kalbėti, kad „turime sutarimą ar nepritarimą“. „Esame dialoge, kalbamės“, – sakė jis.
A. Latkas savo ruožtu teigė, jog ima atrodyti, kad uoste nebebus galima ir polių kalti, reikės „kosminių metodų“.
„Tarybos sprendimas viršija kompetencijos ribas ne tik dėl šio projekto („Netto terminalo – M. V. past.). Jei nusistovės tokia praktika, ką bedarytume, Taryba galėtų nuspręsti be jokio kvalifikuoto vertinimo. Tai veda į aklavietę. Nesuprantu tokių pasakymų, kad Klaipėda – miestas be pramonės. Visi turi teigiamą poveikį dėl uosto, be jo neturėtų darbo vietų LEZ ir kitos zonos. Požiūris negeras. Ar jis keisis, ar ne, bus matyti. Reikėtų žymiai didesnio supratimo, miesto palaikymo reikia uosto vystymuisi“, – sakė Uosto direkcijos vadovas, paklaustas, kokias mato tolimesnes perspektyvas.
Pasak jo, direkcija apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą nepriimti jos ieškinio dėl miesto Tarybos veto „Netto terminalo“ planų atžvilgiu.
„Dėl tokios situacijos labai skauda visai Lietuvos pramonei. Palinkėjimas būtų, kad racionaliai turėtų meras ir Taryba naudotis suteikta galia, reikia subalansuoti. Kiekviena įmonė turi turėti galimybę išsitirti savo galimybes veikti įstatymų numatyta tvarka“, – sakė L. Rimkus.
ATNAUJINTA. Į uostininkų pareiškimus ketvirtadienį vykusio Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu sureagavo meras A. Vaitkus, pareiškęs, jog visuomenė esą yra dezinformuojama.
„Matau reakciją, kad čia bus gyvenamųjų namų rajonas. Noriu pasakyti, kad neteisingai yra komunikuojama, dezinformuojama visuomenė: Klaipėdos miesto savivaldybė, administracija ir aš asmeniškai nematau čia gyvenamųjų namų. Ir tai, ką daro rajono žemėje, jūs puikiai suprantate, nes neturime jokių teisinių galimybių spręsti, statyti, ar nestatyti jiems gyvenamosios paskirties namus“, – teigė jis.
Pasak mero, šioje teritorijoje turi atsirasti buriavimo mokykla „Žiemys“, galimybės persikelti į Neringą, vietos jachtoms, pramoginiams laivams, dalis irklavimo bazės.
Kai pradedama kalbėti apie uosto keliamą taršą, man į galvą ateina du vaizdai: Europa prisižada nebegaminti vidaus degimo variklių, o Vokietija uždaro atomines elektrines. Kiek laiko pasimaivę visi nuleidžia galvas — soriukas, pasikarščiavome. Taip kad nereikia šaudyti sau į kojas it kvaili europiečiai. Sunaikinti uostą, nes jis „teršia”, reikštų netrukus reikės ieškoti Šariko, kuriam… Na, kuris maitintoju taptų.
Paprastam žmogučiui nusileisti valtį į marias ir pasistatyti auto nėra kur… ir taip jau 30 metų….. ŠEIP jau MIESTO valdžiai gėda. Na bet valdžia pilį pasistatė su uostu… ir ten savo laivukus laiko…
Uostininkai, nors ir begalo nagli, šiuo atveju yra teisūs. Niekaip nesuprantu savivaldybės noro Statiškėse kurti kažkokį miesto pocentrį. Pastoviai verkiama dėl negyvo istorinio centro. Tačiau valdžia vietoj istorinio centro gaivinimo nusprendė kurti kažkokią nesamonę visiškame užkampyje.
pagaliau turi pirmą merą kuris už „kalėdines dovanėles” neatstovauja uosto teritorijas nuomojančius kompanijų karaliukų su latako interesu priešakyje, o bando apsaugoti miestą ir jo žmones. Dabartinio uosto vado bukumą ir nekompetenciją planuojant uoste veiklą, nuo jos sklindančią taršą ( kuri teisiškai turi sutapti su uosto tvora) vis norima kompensuoti naujų miesto teritorijų užgrobimu. Jau užpilant ir marias net dviejuose vietose. Viena jų – naujam prabangiam ofisui ir visa tai už valstybės biudžeto, visų mūsų, lėšas.
Reikia nepamiršti, kad pagrindus dabartinio uosto vadovo veiksmams paklojo buvęs uosto vadovas – dabartinis miesto meras. Kalbant konkrečiai, jis reguliariai primena visiems, kad būtent jo darbas ir nuopelnas yra tai, kad miestas ir uostas turi du atskirus bendruosius planus.
Idomu kiek zmoniu dirba uosto. ir uosto imones aptarnaujanciose imonese ? Ar tik nebus pagrindiniai darbdaviai ? Nors akimirkai pabandykite isivaizduoti miesta be uosto , bet su promenada pagal marias ? Nur ir….. kiek ilgai vaikščiosime ?
uosto privačiose kompanijose kurios nuomoja valstybinio uosto teritorijas dirba apie 5 tūkst. darbuotojų. Tai maždaug tiek pat kiek pvz. Klaipėdos LEZ ar Klaipėdos universiteto ligoninių miestelyje ir kurių užimamos teritorijos 5-100 kartų mažesnės. Uosto tarša miestui miestui dar daugiau kartų.
Pas tuos visus uosto verslininkus SSSR mentalitetas – čia pastatysime gamykla o va ten padarysime perkrovimo baze, ten dar kažkokia gamyba sukonstruosime o va per ten fuzos važiuos ir nesvarbu kad važiuos pro miegamuosius miesto rajonus o ten dar gyvenamąjį kvartaliuką surengsime kaip įrodymą kad mes domimės žmonių gerove bet tai kad yra galimybe žemę paparceliuoti naiviems o kad aplink ar bus svaru, patylėsime. Pristatysime visko kas leis gauti medali už darbo našumo – dividendus i kišene ir i kurortus kur galima kvėpuoti svaresniu oru o va apie miestą, jo užterstumą ir aplamai apie miestiečius. mes uosto verlininkiukai vėliau pagalvosime. Sovietinis mastymas – pirma gamyba to po žmonės nes saliai reikia traktorių. Pigi prigimtis o ne kaip dabar populiaru kalbėti – nėra tvarumo pas tuos verslininkus. Netvarus.
Uostininkų viešas klyksmas dėl centre planuojamų „turbožiedų“, kurie tiesiog uždusins sunkiasvorio transporto logistiką, yra tik ledkalnio viršūnė. Tikroji tragikomedija vyksta ten, kur mokesčių mokėtojų akys nukreipiamos rečiausiai – jautriausiuose miesto pakraščiuose.
Pažvelkime į pietinę dalį. Kol uostas deklaruoja ambicingus pietinės plėtros planus, o savivaldybė šimtų puslapių strateginiuose planuose pildo skaidres apie „darnų judumą“ ir Vilhelmo kanalo rekreaciją, užkulisiuose vyksta visiškai kiti šachmatų ėjimai. Starškėse atsiranda planai gyvenamaisiais namais bei sklypais suraižyti net 2 hektarų plynę.
Ir kur? Tiesiai tarp marių ir Vilhelmo kanalo – teritorijoje, kuri ne tik ribojasi su būsima pramonės plėtra, bet ir yra prie pat strateginės III vandenvietės apsaugos zonos. Tai vieta, kur saugomas pusės Klaipėdos geriamasis vanduo ir kur jokių didelių gyvenamųjų kvartalų net arti neturėtų būti.
Čia užprogramuojama klasikinė schema: vystytojai suformuoja sklypus, susižeria pelną iš NT nusipirkusių žmonių, o po kelerių metų miestas ir valstybė lieka įkaitais. Naujakuriai vėliau pagrįstai pradeda kelti ekologinius bei triukšmo skandalus prieš uosto pramonę, o vienintelis kelias tai išspręsti – astronominės išpirkimo kompensacijos iš valstybės kišenės. Tai primena spekuliacinį teritorijų planavimą, kai konfliktas sukuriamas popieriuje, o vėliau sprendžiamas iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Iš šalies žiūrint, savivaldybės administracijos atsakingi asmenys ramiai toleruoja tokius detaliuosius planus. Tai puikiai paaiškina, kodėl Klaipėdoje rimti infrastruktūros reikalai nejuda. Vietoj to, kad eismo srautai būtų valdomi moderniai – pasitelkiant išmaniąsias technologijas (kaip sensoriai, srautų dozavimas ar kintami LED ženklai), valdininkai geriau suprojektuoja dar vieną eismo stabdį-žiedą gatvėje arba užkabina projektorių ant Tiltų gatvės grindinio.
Kai pačiame miesto vykdomajame aparate trūksta kietos inžinerinės kompetencijos ir politinės valios vertinti ilgalaikes pasekmes, Klaipėda ir lieka paralyžiuota. Vieni tikisi pasikasti po Atgimimo aikšte dėl parkingo, kiti braižo sklypus prie strateginės vandenvietės, o paprasti vairuotojai piko valandomis tiesiog paliekami dūsti kamščiuose. Laikas baigti šitą fasadinę veiklą ir pradėti miestą valdyti intelektu, o ne draudimais ir trumparegiškumu.
Miesto administracija nieko nedaro be mero ir ne, kai ko, leidimo. Ar Jums tai dar ne aišku? Ko čia putotis, dirba meras😂
ne 2 ha, o 100ha
Nepernešu šiaip Vaitkaus, bet dėl uosto gerai, jog deda apynasrį visai uostininkų chebrai, miestas turi turėti priėjimą prie vandens, prie marių, ne tik kvėpuoti smarvę iš visų uosto įmonių
Ar Jūs, ponuli, juokaujate? Prie ko čia vaitkus? Nebent prie eilinio pijaro😂
Jis gi buvęs SM sekretorius, tada KVJUD direktorius, tai puikiai viską išmano. Kai pamačiau, kad anas bus mūsų meru, tai pagalvojau, kad pagaliau. Bet pasirodo, kad tik tyliai būti jis tesugeba arba karts nuo karto pirstelt.
Eh, vaitkų vaiki, juk galėjai taip gerai miestui padaryti, bet…
uostas kriokti pradėjo, kad miestas trukdo, nes, matai, kokie jie geri. O apie kai kuriuos komentatorius, gal patylėsiu.
Ponai, mielieji, ir šaukliai, nemielieji, gal nereikia taip elgtis? Uostas ir miestas yra viena. Viena, tai reiškia, kad ne vienas deda skersą ant kito ir aiškina, kad čia gi valstybės reikalas. Ne tai, kad prie vienos ar kitos gatvelės remonto prisideda ar ale pseudo garso sienelei kelis eurus skiria. Ne apie tai viskas. Oi ne apie tai.
Bet kaip čia gražiai uostas kriokia😂
Tikrai, tos krokodilo ašaros yra šventė ausims. Sunku, aišku, tiek metų dūdorius leido uostui daryti ką nori, o čia meras staiga nebeleidžia žmonėms ant galvų šikti.
Klaipėda stato utopinius parkus ir kitas nesąmones meras daro, o miesto senamiestis paliekamas tik mero draugeliams lobistams. Pilievietei pinigų nėra (čia turizmas, traukos centras, verslai ir t.t.), o tiltas mero nuomone būtinas. Pramonė ir verslas, kuris kurią gerbūvį tai naikinamas. Tas pats Klasco moka milijonus mokesčių, o dabar juos realiai naikina, kad brangesnių daugiabučių prie vandens statyti. Senamiestis bus miegamasis rajonas jau nuo memelio miesto ir tuoj skundai dėl triukšmo… Liūdna pagalvojus kai prisimenu Klaipėda geresnę
Klaipėdiečiams laikas suvokti, kad uostas ne jų, o Lietuvos. Jei netinka jo artumas, galite keltis kitur. Matyti laivus pro langus yra privilegija. Tie patys laivai jums atneša darbus, pajamas, gerbūvį.
Transporta suteiksit ar pesciom kraustytis reikes?
Manau nesuvokė esminių dalykų. Klaipėda gerai gyveno kai čia virė pramonė, verslas, krova ir t.t., o ne kai stato parkus, o piliavietei pinigų neturi. Bijau tiesiog, kad čia viską tuoj uždarys, o prekes važiuos per Lenkijos ar Latvijos uostus
O Lietuva kieno?
Įdomus straipsnis apie išreikštą baimę. Pasisakė uosto direkcijos vadovas ir krovos kompanijų atstovas. Į tokius susirinkimus, pasitarimus reikėtų kviesti ir miesto atstovus, tame tarpe ir merą. Dabar gi gaunasi, kad dviesia pasikalbėjo ir nusprendė šio susitikimo esme išdėstyti straipsnyje. Išvada -jiems miesto administracija su miesto taryba dirbti trukdo. Mano patarimas būtų, kad reikėtų daugiau kalbėtis su miesto administracija, o ne jaustis visagaliais ir versti visas savo sukurtas bėdas ant miesto administracijos. Paminėti atvejai, visiškai neatspindi miesto valdžios pastangų vystyti draugiškus santykius su uosto bendrovėmis, su uosto direkcija, o buldozerių daromi sprendimai, daro tik atvirkštinį poveikį.