Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-16 |
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai liudija, kad 1924-aisiais uosto infrastruktūrai reikalingais akmenimis rūpinosi Šiauliuose veikusi bendrovė „Granitas“.
Tų metų sausio 28 d. jos savininkas Jurgis Šiputis, gyvenęs Šiauliuose, Joniškio gatvėje, „Pentelio name“, sudarė sutartį su Klaipėdos uosto direktoriumi Liudviku Stulpinu, pagal kurią įsipareigojo iki balandžio pristatyti į Bajorų geležinkelio stotį vagonuose 1000 tonų akmens, skirto „Klaipėdos uosto reikalams“.
„Pristatomas manim akmuo turi buti maždrudų granito pavidalų, vienodo tvirtumo, neišvejuotas, be plyšių; visos akmenų paviršės, sulig galimybės skaldytos, bet būtinai kiekvienas akmuo turi būti skaldytas nemažiau, kaip iš dviejų pusių. Kiekvieno atskiro akmens svoris nuo dviejų (2) iki trijų (3) tonų, bet būtinai nemažiau dviejų (2) tonų“, – buvo rašoma šioje sutartyje.
Kartu buvo susitarta, jog Uosto direkcija gali padidinti užsakymą iki 2000 tonų, pranešdama apie tai prieš dvi savaites.
Sutartį „Granitas“ turėjo pradėti vykdyti iškart po jos pasirašymo, ne vėliau, kaip per 10 dienų. Kasdien į vagonus ji turėjo pakrauti nuo 20 iki 30 tonų akmenų. Kad jų pristatymo darbai vyktų greičiau direkcija „Granitui“ paskolino „nekurius įrankius“: „dvi diferencialis talies, vieną vindą su lynu, trosą ir vieną sunkiems kroviniams vežimą“.
Nustatyta, kad akmenys bus priimami Klaipėdos uoste, ant pietinės balasto krantinės (dabartinė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ teritorija, šiauriau Žiemos uosto).
„Medžiaga, (akmenis), kuri Uosto darbų viršininkas, arba priėmimo komisija, pripažins netikusia aš, darbėnis privalau pakeisti, išvežti iš Uosto teritorijos dviejų savaičių laike, pristatant jos vieton tinkamą medžiagą savo lėšomis Uosto darbų viršininko nustatytu man laiku. Neišpildžius viso Uosto darbų viršininkas turi teisę pats tą padaryti už mano piningus, būdu kokiu jis ras patogiausiu; o neišvežtus lig nustatyto termino iš Uosto teritorijos akmenis skaitosi Klaipėdos Uosto nuosavybė“, – įsipareigojo J. Šiputis.
Jeigu netinkamais būtų pripažinti visi pristatyti akmenys ar nesilaikoma pristatymo terminų, Uosto direkcija turėjo teisę nutraukti kontraktą ir pasiimti bendrovės „padėtą kauciją“ – 15% pristatytų akmenų vertės. Kaip papildoma sutarties vykdymo garantija buvo užstatyti „Tyškevičiaus laukuose“ buvę „Granitui“ priklausę 1000 tonų akmenų.
„Granitas“ akmenis įsipareigojo tiekti po 22,5 Lt už toną.
„Visais atsitikimais, kurie nepermatyti šioj sutarty pritaikomas įstatymas: „Položenije o kazionnych podriadach i pristavkach“, – skelbė priešpaskutinis Klaipėdoje sudarytos sutarties punktas.
Tų metų kovo pradžioje Uosto direkcija informavo Plentų ir vandens kelių valdybą, kad remdamasi 1923 m. rugpjūčio paliepimu, sutikus darbininkų atstovams Uosto darbų įstaiga susitarė dėl priedų už „juodą, sveikatai kenkiantį ir povandeninį darbą“.
„Ypač nešvariais darbais“ buvo įvardinti „valymas dūmtraukių, katilų /kiek tai neatlieka tam tikri katilų vaikinai/ ir išeinamų vietų, įrengimo darbai katilų viduryje, darbas prie surūdijusių geležies plytų laivo viduryje ypač nešvariosia vietosia, smalavimas dugno ir apačios ir vidurio dengtų pramų, taippat valymas akumuliatorių batarėjų nuo dumblo“. Už tokius darbus buvo numatytas 5 centų valandinis priedas. Tiek pat buvo sutarta mokėti už darbą moluose.
Tuo metu darbas vandenyje papildomai buvo įvertintas 10 ct/val, o sveikatai kenksmingas darbas – 20 ct/val.
„Narūnas sulig susitarimo už nardymo laiką gauna šalia algos atskirą priedą, vasaroje 150, žiemoje 200 o/o tarifo algos. Dirbdamas Uosto dirbtuvėse, narūnas apmokamas, kaip kiti darbininkai, sulig tarifo prigulinčiu užmokesniu“, – išdėstė direkcija ir prašė valdybos patvirtinti tokį susitarimą.
Pabrėžta, kad tokie susitarimai „prisilaiko prie Ministerių kabineto patvirtinto tarifo“, o nuo jo nukrypstantis „narūno priedas nėra aukštas, kadangi narūno darbai gali būti atlikti tiktai žinovo povandeninių darbų, atliekamų gyvasties pavojuje ir labai kenkiantis sveikatai“.
„Kadangi narūno darbai neatliekami padieniui, bet daugiausiai yra valandų darbas, mūsų nuomone, nebegali būti kliūčių patvirtinti minėtą priedą“, – tvirtino direkcija.
Kartu rašte pranešta, kad tai atvejais, kai darbininkai naudoja nuosavus įrankius, Vandens statybos skyrius mūrininkams papildomai moka po 2,5 ct., „stalioriams ir triobų statytojams“ po 5 ct. už kiekvieną darbo valandą. Pabrėžta, kad Uosto darbų įstaiga įrankius, „kiek galint, darbininkams duoda“, tad tokie priedai mokami „gana retai“.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą