Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-19 |
Tik pradėjusioje dirbti pirmojoje Klaipėdos uosto direkcijoje aistros buvo įsilingavusios kaip reikiant. Jų priežastimi tapo Tautų Sąjungos deleguotas direkcijos narys norvegas Yngvaras Kjelstrupas, savo asmenines ambicijas puikiai derinęs su vietos vokiečių interesais.
1925 m. liepos 21 d. oficiozas „Lietuva“ savo pirmame puslapyje buvo paskelbęs tekstą „Klaipėdos uosto direkcijos klausimas“. Pacitavęs Klaipėdos konvencijos priedą, skirtą Klaipėdos uostui, laikraštis informavo, jog Y. Kjelstrupas „yra pareiškęs, kad jo manymu pirmininku privalėtų būti T. S. susisiekimo ir tranzito teknikinės komisijos atstov.“
„Lietuvos valdžia nemato pamato sutikti su šita p. Kjelstrupo nuomone, delto, kad jai negalima surasti jokių motyvų konvencijoj, kur, kaip matėme, trumpai pasakyta, kad direkcija renkasi pirmininką. O kurios šalies atstovas privalo būti tas pirmininkas apie tai nieko nesakoma. Vadinasi, pirmininko postas neribojamas su jokia vieta ir jis paliekama laisvai pasitikti pačiai direkcijai. Taigi nei konvencijoj nei šalia jos negalime surasti motyvų paliekančių nuomonę, kad direkcijos pirmininkas privaląs būti T. S. susisiekimo ir tranzito teknikinės komisijos atstovas. Atvirkščiai, logika kaip tik reikalauja, kad tuo pirmininku būtų Lietuvos valstybės atstovas, dėl to, kad: pirma – Klaip. uosto vyriausioji užduotis yra aptarnauti Lietuvą ir Lietuvos valstybė tuo daugiausia yra suinteresuota. Antra – Klaipėdos uostas yra Lietuvos teritorija ir todėl tik Lietuvos valdžia gali būti čionai šeimininku. Užtat visai loginga, kad Lietuvos valdžios atstovas, o ne kas kitas būtų uosto direkcijos pirmininku“, – išdėstė dienraštis.
Jis taip pat tvirtino, kad Y. Kjelstrupas norįs, jog direkcijoje Klaipėdos kraštui atstovautų ne tuometinės jo direktorijos pirmininkas Endrius Borchertas, o Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmų atstovas.
„Šiai nuomonei palaikyti irgi nėra jokių motyvų. Klaipėdos kraštas yra ne tiek prek. ir pramonės kiek žemės ūkio šalis. Užtat teisingiau bus, jeigu ir uosto direkcijai tą šalį atstovautų žmogus iš žemės ūkio sferų, koks yra jau paskirtas atstovas p. Borchertas“, – rašė „Lietuva“.
Į šį straipsnį netruko sureaguoti provokiškas Klaipėdos laikraštis „Memeler Dampfboot“. Po trijų dienų jis taip pat pirmame puslapyje paskelbė tekstą, kuriame išdėstė, kad „savaime galėtų būti visiškai nesvarbu, kas Uosto direkcijoje eina pirmininko pareigas, jei tik pats uostas nuo to klestėtų“.
„Tačiau kas be šališko nusistatymo žiūri į vis labiau apgailestautiną mūsų uosto vaizdą, tas negali turėti dviejų nuomonių. Mūsų uostas tik per specialistus gali vėl tapti tuo, kuo jis buvo, kol Lietuva užėmė mūsų kraštą. Kadangi Klaipėdos krašto sluoksniai nuo pat pradžių buvo pašalinti nuo bet kokio bendradarbiavimo su vyriausybe, šiam postui tinka tik ponas Kjelstrupas, kadangi Lietuva neturi pakankamai techniškai išlavintų jėgų. Gerbdami Naruševičiaus teisingumą ir nuopelnus, kurie jam yra priskiriami, nei mes, nei jis pats negalės paneigti, kad šalia ponas Kjelstrupo jis tėra tik mažas šviesulys. Ponas Kjelstrupas yra tarptautinis autoritetas techninėje srityje ir turėtume būti dėkingi, kad Tautų lyga čia atsiunčia tokį autoritetą Memelio (Klaipėdos) uosto atstatymo darbams. <…> Tautų lyga negalės išvengti įspūdžio, kad tik pirmos klasės specialistas gali vėl atvesti Klaipėdos uostą į viršų ir kad Lietuva tokių specialistų neturi. Turėtume būti dėkingi, kad ji pasaulio sūkuryje tokiam nesvarbiam Memeliui atsiunčia tokią asmenybę kaip ponas Kjelstrupas“, – skelbė „Memeler Dampfboot“.
Ką mano apie visas šias peripetijas, Uosto direkcijos pirmininkas Tomas Norus-Naruševičius išdėstė rugpjūčio 3 d. surašytame konfidencialiame pranešime premjerui Vytautui Petruliui. „Akivaizdoj skundų Tautų Lygos Atstovo, iškeltų Tautų Lygoj, ir pareikštų Lietuvos Ministeriui Pirmininkui prieš Uosto Direkciją, esu priverstas pateikti iš savo pusės paaiškinimą“, – kodėl rašo, išdėstė T. Norus-Naruševičius.
Detaliai apie tai, ką rašė pirmasis Uosto direkcijos vadovas – kitame šio ciklo rašinyje, kuris bus paskelbtas sekmadienį.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą