Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-01 |
Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomi dokumentai liudija, kad ir daugiau nei prieš šimtą metų Klaipėdos uostas konfliktavo su miestu tiek dėl teritorijų, tiek dėl konkrečių pastatų.
Baigiantis 1925-ųjų balandžiui pirmasis tarpukario Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas Tomas Norus-Naruševičius konfidencialiu raštu kreipėsi į susisiekimo ministrą Balį Sližį. Šio rašto firminis ženklas liudija, kad direkcija tuo metu buvo įsikūrusi name Biržos g. 9 (paskutinis pastatas vakarinėje šios gatvės pusėje, stovėjęs šalia „Memeler Dampfboot“ spaustuvės, šiuo metu čia yra Naujojo Sodo gatvė).
„Laikau savo pareigą atkreipti Tamstos dėmę į nenormalumus, kurie apsireiškė, įkuriant Klaipėdos Uosto Tarybą, ir be reikalo apsunkina Lietuvos tarptautinę padėtį.
1/ Jau praėjo daugiau mėnesio, kaip, atvykus Tautų Sąjungos atstovui, susikonstituavo Klaipėdos Uosto Direkcija, gi Uostas iki šiam laikui neperduotas jai, kaip tas Klaipėdos Konvencijos numatyta. Šiandien atvyksta į Klaipėdą p. Haas, Tautų Sąjungos Skyriaus dėl susisiekimo ir transito faktinas vedėjas. Koks jo bus nustebėjimas, kuomet jis sužinos tarp kitko, kad Uostas vis dar ne Direkcijos rankose?! Žinoma, teks šią padėtį tuo ar kitu būdu paaiškinti, bet kodėl duoti be reikalo mūsų priešams progą, kelti prieš mus užsieny įvairių abejojimų ir įtarimų?
2/ Uosto administracija daugiau pusės metų yra pereinamoj stadijoj: seni Uosto tvarkytojai, suprantama, mažai tekreipia į Uostą domės, o nauji neturi prie jo pilno priėjimo. Tas negali neatsiliepti neigiamai į Uosto sutvarkymą. Turint dar galvoje kai kurių svarbesnių tarnautojų pasiliuosavimą dėl vokiečių pilietybės optacijos, nesunku suprasti sunkios Uosto padėties.
Dėl viršišdėstyto dar kartą prašyčiau pagreitinti Uosto perdavimą“, – šiame rašte išdėstė T. Norus-Naruševičius.
Tuo metu veikė Vytauto Petrulio vyriausybė, įgaliojimus gavusi tik vasario pradžioje. Gali būti, kad toks Uosto direkcijos vadovo raginimas suveikė, nes po savaitės, gegužės 4-ąją, vykusio jos posėdžio metu T. Norus-Narusevičius informavo, kad gegužės 5 d. „mano atvykti Klaipėdon Komisija, paskirta Susisiekimo ministerijos perduoti Klaipėdos Uostą Uosto direkcijai“. Direkcija pritarė jo siūlymui, kad pietinė uosto riba būtų pravesta „per Karaliaus Wilhelm’o perkaso įtaką į Medžių Uostą paralėliai taip vadinamai policijos sienai“.
Tame pačiame posėdyje direkcija aptarė ginčus su Klaipėdos krašto įstaigomis dėl įvairių teritorijų ir turto. Buvo konstatuota, kad „Kaufmännische Plantage“ (Pirklių plantacija, dabartinis Melnragės ir Girulių miškas – M. V.) „uostui ir būsimam jo plėtojimui nereikalinga, išskyrus tam tikro žemės sklypo, kuris betarpiai prieina prie dirbtinių Uosto įstatymų ties „Nordermole“. Nurodyta, kad šis maždaug iki 500 m pločio žemės sklypas uostui reikalingas „apsaugojimui molo ir kitų Uosto įtaisymų nuo smėlio judėjimo ir pastatymui įvairių reikalingų Uostui įmonių ir sukrovimui statybos medžiagos“.
Pasisakydama dėl Kopgalio direkcija nurodė, kad „Uosto administracija faktinai užlaiko ne tik vieną ir kitą Kopgalio krantą, bet visą Kopgalį“, o „Kopgalio ryto krantas duoda tinkamiausias sąlygas tolimesniam Uosto išsivystymui“, todėl nuspręsta, kad visas Kopgalis, „neišskiriant forto, iki taip vadinamos policijos sienos būtinai reikalingas Uostui“.
Direkcija nurodė norinti pasilikti ir piliavietės teritoriją, nes „sulig dokumentalių davinių Citadelis iki 1920 mt. Sausio mėn. 10 d. sudarė Prūsijos Valstybės Vandens Statybos nuosavybę“, o „žemės sklypai, kaip Citadelis betarpiai prieinantieji prie vandens kelių, reikalingi Uostui“.
Remdamasis tuo pačiu faktu apie nuosavybę iki 1920-ųjų direkcija reikalavo jai grąžini sklypą ir namą Luizės g. 8 (dabar – vieta, kur stovi Danės g. 9 namas).
Taip pat posėdžio protokole nurodoma, kad Klaipėdos krašto direktorija neteisėtai pasisavino Malkų (dabar – Naujoji Uosto) gatvėje buvusius sklypus ir pastatus, įvardintus kaip „Pitcairn – Ruetger“. „Minėti sklypai su trobesiais sudaro Lietuvos Valstybės Vandens Statybos nuosavybę ir turi būti Uosto Direkcijos žinioje“, – rašoma posėdžio protokole.
Jame nurodyta, kad direkcija nutarė „pavesti savo juriskonsultui padaryti reikalingus žygius, kad visi virš-minėti plantažai, žemės sklypai, trobesiai ir įtaisymai, kiek jų 1920 mt. Sausio mėn. 10 d. priklausė Prūsijos Valstybei, būtų įstatymų būdu užfiksuoti kaipo Lietuvos Valstybės nuosavybė, pavesta valdyti Klaipėdos Uosto Direkcijai, sulig Konvencijos II priedėlio 6 straipsnio“.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Puikus straipsnis, bet atsakymas paprastas: miestelėnai, kuriems trukdo uostas ir laivai, yra ne Klaipėdos miestelėnai. Žemaitija plati, kelkitės ten ir nekniskiti proto. Čia lieka gyventi tie, kurie myli vandens kultūrą.