Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-24 |
Prieš daugiau nei šimtą metų Klaipėdos uostas dėliojo tokius plėtros planus, kurių mastas būtų laikomas įspūdingu ir šiais laikais.
Dar prieš I pasaulinį karą buvo galvota apie penkių baseinų iškasimą Smeltėje, o Klaipėdai tapus Lietuvos dalimi buvo gimusi idėja du baseinus kasti šiaurinėje uostoje dalyje ir įrengti atskirą bangolaužį jūroje.
Neberasdavo vietos laivams
1925-aisiais Uosto direkcija ėmė planuoti, kaip reikėtų pertvarkyti uostą, kad jis tiktų Lietuvos poreikiams. „Paaiškinimo rašte prie Klaipėdos uosto praplėtimo projekto“, pasirašytame uosto darbų viršininko Eugenijaus Kurganavičiaus, buvo dėstoma, kad iki tol „uostas aptarnavo tik medžius, plukdomus Nemuno upynu, kadangi Nemunas buvo vienintelis kelias į užnugarį“, o dabar reikia „arba pastatyti naują uostą, arba perstatyti esamą uostą taip, kad jis galėtų priimti visas tas prekes, kurias užnugaris bei užsienis jam pateiks, ir bendrai atsakytų statomiems jam naujomis aplinkybėmis reikalavimams“.
Buvo konstatuoja, kad miško eksportui Klaipėdos uostas yra „užtenkamai prirengtas“: „patogus priėjimas Vilhelmo perkasu, didelis, apie 35 ha vandens ploto, Smeltės malkų uostas; visa eilė miško prieplaukų Smeltėje ir Danijos upėje, bendro ilgio keli kilometriai“.
Nurodyta, jog esame infrastruktūra per metus gali susidoroti ir su iki 800 tūkst. kietmetrių medienos, o didesnių jos srautų negalima tikėtis dėl to, kad karo metu Nemuno baseino miškai buvo masiškai kertami, be to jie jau atidūrė trijų valstybių teritorijoje, buvo „labai platūs ir ne sulig įgalės kertami“ ir „daug miško reikalaujama sunaikintų trobesių atstatymui“.
„Prieš karą Klaipėda, neturėdama gelžkelio į užnugarį, tarnavo tik Klaipėdos Kraštui ir daliniai Tilžės ir Ragainės rajonui. Prigulėdamas prie Karaliaučiaus Uosto Direkcijos, Klaipėdos uostas buvo po nuolatiniu spaudimu iš Karaliaučiaus, kuris neleido Klaipėdai plėstis, bijodamas konkurencijos. Uosto įrengimas, net ir pagerintas 1921-22 metais, visai menkas. Krantinių šiek-tiek atsakančių dabartinės jūros kelybos reikalavimams, turim tik dvi: pietinę balasto 325 mtr. ilga ir 7 1/2 mtr. gilia, ir žiemos uosto rytų krantinė 225 mtr. ilgio, 5 1/2 mtr. gilumo. Kiti įtvarai ir Danijos upės bolverkiai /krantinės/ gali būti naudojami tik vidaus vandens ir mažo kabotažo laivams. Sandėlis yra tik vienas apie 2000 kvt. mtr.; ir du elektros portalkranu po 2 to ir vienas stacionarinis rankinis 35 tonų“, – dėstyta rašte.
Jo rengėjai suskaičiavo, kad per metus prie šių dviejų krantinių buvo galima perkrauti 181 250 tonų krovinių – 42 proc. 1924 metų uosto apyvartos. Likusi buvo sugeneruota „prie privatinių arba 2-tros rūšies nepatogių krantinių“.
„Laivams prisišliejimo linijų stoka dar pasididino delei nereguliario laivų uostan pribuvimo. Yra savaitės, kada uoste susirenka didelis laivų skaičius, ir nėra galimybės visiems laivams paskirti atatinkamą vietą prie krantinių. <…> Pietinė balasto krantinė dažnai užstatyta laivais, taip, kad penktą ir šeštą laivą reikia statyti prie bortu antrą eilę“, – rašyta dokumente.
Smeltės variantą atmetė
Anot jo autorių, dar kraštui priklausant Vokietijai buvo sumanyta pastatyti naują uostą Smeltėje. „Šis projektas buvo užmanytas labai plačiame maštabe: 5 uostavietės /Stichbecken/ ir vienas didelis baseinas; apie 12.000 išilg. mtr. krantinių; maždaug 9.780.000 cbm. žemės sėmimo, 930.000 cbm. pylimo darbų; 49 klm. naujų gelžkelių, nusavinimo apie 400 ha žemės ploto ir tt. Kaip matyti iš plano /priedas II./ Smeltės uostas atsako visiems naujiems uosto statybos reikalavimams; turi labai išplėstas prisišliejimo linijas, ramias laivams stovėjimo vietas, gerą gelžkelio tinklą, patogu uosto teritorijos sudėstymą ir tt. Bet šio projekto prasmė daugiau akademiška, negu praktiška. Statant naują uostą Smeltėje prisieitų kasti baseinus sausumoje; žemės darbų kubatura sieks kelis milionus metrų, kas labai pabrangina statybą ir sudaro dideles sunkynybes grunto pašalinimo, nes iškrauti marėse tokią žemės kiekybę negalima. Antras didelis šios vietos nepatogumas, tai atitolinimas nuo jūros beveik į 10 klm. Susisiekimui su Smeltės uostu reikėtų iškasti Kuršmarėse nuo uosto centro plaukiojimo vagą apie 6 1/2 klm. bėgyje, pagilinant ją ant 1-2 mtr.; prie farvaterio platumo tik 80 mtr., prisieitų išsemti 1.150.000 cbm. labai kieto grunto /molis su akmenimis/. Užlaikymas šio farvaterio pareikalautų taipogi nemažai lėšų, nes pavasaryje reikės ją valyti nuo užneštų smėlių, o žiemos metu nuo ledų. Ir pačio uosto baseiniai lengvai užšals, todėl uosto veikimas žiemos metu bus labai apsunkintas. Neproduktyviškų išlaidų prisieis daryti, perkeliant į kitą vietą Vilhelmo perkaso žiotys ir malkų uostą. Apytikris naujo uosto Smeltėje pastatymo apkainavimas sudaro sumą virš 122.000.000 litų, skaitant tik žemės darbus, krantines, naują malkų uosto įrengimą, plaukiojimo vagos pagilinimą ir gelžkelius /be žemės darbų/, išskyrus žemės ploto nusavinimą, be sandėlių, elevatorių ir kitų įrengimų ir priimant dėl žemės darbų paprastas sėmimo kainas. <…>Jei statyti tik vieną baseiną /Becken/, atliekant visus surištus su šiuo darbus, tai išlaidos vistiek sudarytų 53.500.000 litų“, – išdėstyta rašte.
Kaip alternatyvus pasiūlymas jame buvo nurodyta esamo uosto modernizacija: „pastatyti naują krantinę nuo Žvejų uosto iki šiaurės galo pietinės balasto krantinės; pratiesti į pietus esamąją balasto krantinę, uždarant į Žiemos uostą įėjimą; praplatinti žiemos uostą į pietus su įėjimu nuo vakarų pusės“. Taip iš viso būtų pastatyta 1875 m naujų krantinių.
„Uostavietė randasi netoli jūros /apie 3 klm./, su kuria susisiekimas lengviau palaikomas ir žiemos metu. Išorinė krantinė neužšala. Teritorija dėl sandėlių, elevatorio ir kitų prekybos uosto įtaisymų čionai užtenkama ir daleidžia gerą ir patogų uosto įrengimo padalinimą. Gelžkeliai yra. <…> Žemės nusavinimo plotai nedideli. <…>Pastatymo išlaidos neperdidelės. Žemės sėmimo darbų apie 450.000 cbm.; pylimo apie 240.000 cbm. Gelžkelio tinklas turi būti padidintas į 9.500 mtr. Skaitant žemės darbus, krantinių ir molų pastatymą, gelžkelių pratesimą, bet be sandėlių, elevatoriaus ir kitų uosto įrengimų, šio projekto realizavimas kainuotų maždaug 12.000.000 litų“, – nurodyti tokio projekto pranašumai ir pateikiama išvada, kad Uosto direkcija nusprendė „atsisakyti nuo naujo uosto Smeltėje pastatymo projekto, paliekant jį ateičiai rišti, ir atsistoti ant praplatinimo ir ištobulinimo esančių uosto įrengimų“.
Planavo griauti locmanų bokštą
Toliau minėtajame dokumente buvo dėstoma, kokių darbų reikėtų plečiant esamą uostą toje vietoje, kur dabar veikia Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“). Eksportui skirta uosto dalis jame vadinta svarbiausia, jai buvo numatyta vieta šiaurėje, pastatant 350 m ilgio krantinę, prie kurios turėjo būti 8 m gylis. Prie krantinės regėtas grūdų elevatorius, šaldytuvas kiaušiniams, mėsai, sviestui, portaliniai kranai, galintys pakelti 2-6 tonų svorį.
Importui buvo numatoma paskirti jau buvusią 325 m ilgio pietinę balasto krantinę, ties kuria turėjo būti statomi sandėliai, stovėti tokio pačio galingumo portaliniai kranai kaip ir eksporto uoste.
„Seni privatini sandėliai, kurie stovi, kaip sala, uosto teritorijoje, turi būti nusavinti ir pašalinti, nes ir dabar jie trukdo uosto operacijoms ir užima brangią vietą ties I rūšies 8 mtr. krantinės. Bendras žemės plotas, kuris turi būti nusavintas nedidelis – 2930 qm., sandėliai ne aukštos vertės. <…> Esantis laisvoje zonoje locų bokštas ir locų namas turi būti taipogi nuardyti. Bokštas ir dabar per žemas ir nepatogus, todėl jo perkėlimas į kitą vietą labai geistinas. Locų įstaigą ir butus manoma patalpinti buv. jūrininkų mokykloje, ties žvejų uostu; ši vieta labai patogi, nes netoli įėjimo į uostą, ir locų laivams patogu gulėti žvejų uostavietėje“, – dėstyti planai, susieję su šia uosto vieta.
Prie žiemos uosto – ir „kruizinis“ terminalas
Atskira dokumento dalis buvo skirta Žiemos uosto pertvarkymui. „Dabartinis žiemos uostas, kuris turi užtenkamos gilumos krantines, nepatogią, beveik kvadratinę, formą ir vartus, neapsaugotus nuo jūros bangavimo ir ledų ėjimo /iš jūros pusės/, bus dalinai perstatytas ir pailgintas į pietų pusę. Dabartinis žiemos uosto molas, kuris šiuo laiku negali būti išnaudotas dėl laivų iškrovimo, išardomas, taipogi ir pietų pusės krantinė. Prie šio gauta akmens medžiaga padengs įtvarų ardymo išlaidas. Dabartinis uostan įėjimas uždaromas, o nauji vartai projektuojami iš vakarų pusės. Tokiu būdu naujas baseinas turės visai apsaugotą vandens plotą, išviso 68.000 qm.; senasis žiemos uostas turi tik 42.000 qm. Mažiausia baseino platumas šiaurės pusėj 75 mtr., kas užtenka dėl dviejų laivų su baidokais prie bortų stovėjimo ir lengvo laivų pastatymo; viduryje uostas turi 135 mtr. platumo. Baseino gilumas projektuojamas – 6,5 mtr. nuo normal. vandens horizonto. Šitas gilumas daleidžia 6 mtr. laivų gremzlę, kas reikia pripažinti užtenkamu, nes naujos statybos laivai su minėta gremzle siekia 4000 reg. tonų. Nuo marių uostas aprėžtas pirsu 60 mtr. platumo, kurio galas skersai nupjautas, kad patogiau būtų įvesti uostan laivus. Ant plano pietinis pirso galas nurodytas punktyru, nes manoma pirma laika pastatyti tik pusę pirso, o toliau pasitenkinti molu. Uosto vartai turi 80 mtr.; nuo pietų pusės bus trumpas molas – ledlaužis – 100 mtr. ilgio. Žiemos uostas reikalingas netik kaipo apsaugota nuo ledo, audros ir srovės laivams stovėjimo vieta, bet ir dėl perkrovimo operacijų iš vid. vandens laivų į jūros laivus ir atbulai, ko negalima atlikti marėse. Išorinė pirso krantinė, 430 mtr. ilgio ir 8 mtr. gilumo, bus esamos balasto krantinės pratęsimas. Ji paskirta dėl anglių ir kitų masinių prekių, kurios kraunamos tiesiog į vagonus. Tas pat ir vidutinė krantinė 350 mtr. ilgio /variantas – 180 mtr./; 6 mtr. gilumo. Čionai turi būti sukoncentruotos perkrovimo operacijos visų prekių, kurios purvina uosto teritoriją, – kaipo anglys, superfosfatas, kalkės, cementas, gyvuliai ir kit. Čionai pat eis prikrovimas piautos miško medžiagos, pribuvusios vagonais. <…> Keleivių garlaiviams manoma įrengti krantinę prie molo 100 mtr. ilgio ir 8 mtr. gilumo. Vieta patogi, kadangi atitolinta nuo prekybos uosto ir visai arti nuo miesto centro. <…> Valdiškų uosto sandėlių čionai nenumatoma; rytų krantinė bus aprūpinta privatiniais trobesiais. Tik ant keleivių prieplaukos bus pastatytas pavilionas del keleivių ir del pasų ir muitinės kontrolės“, – dėstyti sumanymai.
Šioje uosto vietoje matyti ne tik 2-6 tonų keliamosios galios kranai, bet ir galintys kelti nuo 8 iki 30 tonų, taip pat „vienas stacioninis kranas 50 tonų“.
Naftos uostas – be krantinių
Dokumente buvo aptarta ir naftos uosto padėtis bei perspektyvos.
„Žibalo prekių sandėliai /tankai/ koncentruojami į šiaurę nuo šaldytuvo. Pakraštis, 360 mtr. ilgio jau padalintas sekančiu būdu: nuo pietų pusės – 1/ gelžkelio tankas, 2/ Amerikos Žibalo Prekybos B-vės tankai jau egzistuoja, 3/ Caucasian Oil Company – 1926 mt. bus perkeltas žibalo tankas iš žiemos uosto ir manoma pastatyti antrą, 4/ Baltic-Asiatic – žemės sklypas jau išnuomuotas, 5/ Naftprodukt B-vė stato 3 tankus. Išviso sandėliuose bus galima patalpinti: žibalo 8000 to, benzino 600 to ir tepalo 500 to. Krantinių čionai statyti nemanoma, laivai gulės prie dalbų. Gelžkelio šaka, kuri jau dabar pravesta, turi būti šiek-tiek perstatyta“, – dėstyta rašte.
Regėjo ir didžiules statybas šiaurėje
Anot Uosto direkcijos, atsisakant Smeltės uosto statybos ir projektuojant esamo rekonstrukciją, reikėjo numatyti ir tolimesnes plėtros galimybes.
„Yra nusistatymas išplėsti uostą arti jūros. Vienas iš pavyzdžių šio klausymo išrišimo parodytas ant plano: du baseinai 750 mtr. ir 550 mtr. ilgio turi išviso 2500 mtr. krantinių. Čionai gali būti įrengtas pramonės uostas ir tranzito prekėms prieplaukos. Šis projektas įvykdomas tik sąryšyje su hidrotechnikos įtvarų pastatymu, kurie apsaugotų uostą nuo jūros bangavimų. Klaipėdos uostas prie esamų molų padėties negali turėti ramų laivams stovėjimo vietų: didžiausios jėgos vilnys, kurios susidaro ant baro prie uosto vartų, įbėga į Kuršmarių žiotis ir persiduoda per visas uostavietes iki Smeltės. Įėjimas uostan prie vėjaus stiprumo daugiau 6 balų jau surištas su pavoju, todėl laivai audros metu, turi laikytis atviroje jūroje. Šitas didelis Klaipėdos uosto trūkumas. Pašalinti jį galima, pailginant šiaurės molą ir pastatant bangolaužį nuo SW pusės. Tuo pat laiku uosto vartais bus perkelti į 10 mtr. gilumą“, – išdėstyta rašte.
Kaip planuota dirbti
Prekybos uosto praplėtimo darbus buvo numatyta pradėti šiaurėje ir vykdyti pietų kryptimi.
„Pirmoje eilėje statomas eksporto uostas, kaipo labiausiai reikalingas, būtent; krantinės, elevatorius ir šaldytuvas. Krantinės užpylimui gruntas atvežamas iš projektuojamo žiemos uosto baseino, kuris gilinamas žemsemėmis. Toliau statomas žiemos uosto pirsas, jo išorinė krantinė ir vidutinė. Pylimas darosi pradedant iš vidutinės pusės taip, kad neuždaryti uosto esamųjų vartų, kol nebus pagilintas vandens plotas pietų pusėje ir ne padirbtas įėjimas į seną baseiną nuo pietų. Gruntas pylimui imamas iš baseino pagilinimo. Pirsas statomas 60 mtr. platumo, kolkas tik iki pusės, toliau eina molas. Pilnas pirso įtaisymas /nurodytas plane punktyru/ atliekamas, kada šio pareikalaus padidėjusis laivų judėjimas. Paskutinėje eilėje eina statyba rytų ir pietų žiemos uosto krantinių. Dėl įvykdymo pilno projekto reikalinga išsemti apie 434.000 cbm., iš kurių apie 238.000 cbm. bus išnaudota dėl pylimų, o liekantis 196.000 cbm. pašalintos šalandomis iš uosto rajono. Sulig gręžimo tyrinėjimų viršutinis dugno sluogsnis iki 3-4 mtr. žemiau NN paprasta žemė ir smėlis, o giliau labai kietas molis su akmenimis. Dėl pylimų gali būti išnaudotas tik viršutinis sluogsnis, kurio turėsim apie 250.000 cbm., t.y. užtenkamai“, – išdėstyta rašte.
Uosto direkcija skaičiavo, kad jos pajamos per metus turėtų siekti 2,8 mln. litų, tad daryta prielaida, jog investicijos į krantinių statybas, akvatorijos gilinimo darbus ir geležinkelių tiesimą turėtų atsipirkti per dešimt metų.
Įžvelgė ir būtinybę rekonstruoti molus
„Vienas iš svarbiausių klausimų, surištų su nauja statyba yra, kokiu būdu apsaugoti ramų įėjimą laivų į uostą audros metu, kad laivai pavojaus metu galėtų rasti Klaipėdos uosto apsaugą, o ne plaukiotų atvirose jūrose, laukiant audrai pasibaigiant arba aplengiant Klaipėdos uostą ieškotų apsaugos kituose uostuose. <…> Tas yra labai didelis uosto minusas ir vertėtų jį kaip nors prašalinti. Maža to, audros metu, jūros neramumas persiduoda ir pačiam uostui, kas kenkia laivų prisišliejimui prie krantinės“, – rašyta dokumente.
Direkcija tikino, kad buvo daug ir ilgai galvota, kaip būtų galima pašalinti tokį uosto trūkumą ir „pagaliaus su pagelba prof. Čechavičiaus prityrimų, hidrotechnikinių darbų žinovo, prieita prie išvados pastatyti bangolaužį iš pusės pietinio molo /SW/ ir pailginimo šiaurinio molo“.
„Tas iššauks gana didelias išlaidas, kurios sieks su virš 30 milionų litų, bet užtad duos galimybę ateity platinti uostą šiame gale, kas sumažins daugiau, negu du kart bereikalingas išlaidas statant uostą Smeltėje, ir galų gale apart sutaupymo pinigų didelėj sumoj, sumažins eksploatacijos išlaidas užlaikymo vagos ilgio apie 10 km“, – dėstė direkcija.
Anot jos, profesoriaus Povilo Čechavičiaus siūlytą konstrukciją būtų lengvai įrengti „iš savo medžiagos – akmenų, kurių yra didelė daugybė artymesnėse uosto apylinkėse, Kretinga-Bajorai, nuo kurių senei jau neprošali nuvalyti laukus“.
„Vyriausybė daug deda pinigų bedarbių darbams, o žemės ūkio Ministerija turi taip pat lėšų žemės ūkio patobulinimui. Koncentruojant Valstybės lėšas bendrai galima pasiekti didelės ekonomijos ir dikčiai sumažinti išlaidas viršminėto uosto patobulinimo, gaunant iš kitos pusės nuo laukų nuvalytų nuo akmenų valstybės žvilgsniu matuojant dvejopą naudą, žinoma tinkamai Valstybiniame maštabe organizuojant tuos darbus. Pervežimas akmenų nedaug kainuotų, nes tie žemės plotai netoli nuo Klaipėdos ir pagaliaus tos išlaidos eitų į gelžkelių kasą, paliekant tuos pinigus pačiame krašte“, – argumentavo direkcija.
Kitoje šio rašinių ciklo dalyje sekmadienį – kaip tokius planus vertino to meto verslininkai ir miesto valdžia.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą