Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-01-16 |
Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė iškelti asmens bankroto bylą verslininkui Viktorui Gleizeriui, bene labiausiai pagarsėjusiam ginčais su buvusiu verslo partneriu Romu Grigalevičiumi dėl judviejų pastatyto verslo centro „Neapolis”.
Konstatuota, kad V. Gleizeris nėra nemokus, o jo elgesys neatitinka keliamų sąžiningumo reikalavimų.
Atrodo, kad verslo centro „Neapolis” statybos verslininkams daug laimės neatnešė. Martyno Vainoriaus nuotr.
Verslo partnerių nesutarimai prasidėjo dar 2007-aisiais, kai V. Gleizeris pareiškė norą parduoti savo turimą verslo centrą pastačiusios ir valdžiusios bendrovės „Neapolis“ už 9 mln. litų. Jas panoro įsigyti R. Grigalevičius, tačiau vėlesnio bylinėjimosi duomenimis, verslininkai nebesusitarė dėl akcijų pardavimo, nes R. Grigalevičius už jas panoro sumokėti dalimis, o V. Gleizeris reikalavo sumokėti visą sumą, kaip esą buvo tartasi.
Užsisukusi teismų karuselė nukeliavo net iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris nusprendė, kad verslininkų susirašinėjimo negalima laikyti pirkimo-pardavimo sutartimi. 2009-aisiais R. Grigalevičius kreipėsi į teismą, kur iš bendraturčio pareikalavo atlyginti esą 9,6 mln. litų siekusius nuostolius, patirtus dėl jo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. R. Grigalevičius aiškino, jog dar 2007 m. su viena vokiečių bendrove sutarė parduoti 50 proc. jam priklausančių „Neapolio“ akcijų, už kurias esą būtų gavęs ne mažiau nei 9 mln. litų, bet sandoris dėl V. Gleizerio pradėto bylinėjimosi ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nepavyko.
Galiausiai V. Gleizeris neskundžiamu pernai kovą priimtu teismo sprendimu buvo įpareigotas V. Grigalevičiui sumokėti daugiau nei 205 tūkst. eurų.
Verslininkams besiginčijant, teismuose atsirado ir bankroto bylos. Iš pradžių 2011 m. spalį buvo iškelta bankroto byla UAB „Neapolis”, pernai kovą asmens bankroto bylos buvo iškeltos R. Grigalevičiui ir jo sutuoktinei Irinai, o vėliau panoro bankrutuoti ir V. Gleizeris.
Į Klaipėdos apylinkės teismą kreipęsis V. Gleizeris prašė iškelti jam asmens bankroto bylą ir minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį patvirtinti 800 Eur sumą. Jis tikino, kad šiuo metu negauna jokių pajamų. Vyras tikino, kad iškėlus bankroto bylą per mėnesį išleis 190 Eur maistui, 20 Eur higienos prekėms, 130 Eur komunalinėms paslaugoms, 50 Eur transportui, 10 Eur ryšiui, o 400 Eur skirs vaikui išlaikyti.
V. Gleizeris teigė esąs R. ir I. Grigalevičiams skolingas 212 765,63 Eur, antstoliui – 415,37 Eur, UAB „Statega“ – 144 810 Eur, o buvusiai sutuoktinei 1 115,18 Eur.
Vyras tvirtino turintis tik žemės sklypą bei 5 000 bankrutuojančios bendrovės akcijų.
Tačiau byloje suinteresuotais asmenimis buvę R. ir I. Grigalevičiai teigė, kad V. Gleizeris iš karto po jam nepalankaus teismo sprendimo pranešė, kad neketina mokėti priteistos sumos ir, pasinaudodamas bankrotu, sieks skolų nurašymo. Tad jo nemokumas esą yra sąmoningas ir kryptingas, kuriam kruopščiai buvo ruoštasi iš anksto.
Kreditoriais tapęs buvęs verslo partneris ir jo žmona teismui nurodė, kad V. Gleizeris kartu su žmona Milada Gleizer namą, kuriame iki šiol gyvena, padovanojo savo mamoms, o 2010 m. su žmona sudarė povedybinę sutartį, kurios pagrindu iš esmės visas turtas perėjo žmonai.
„Vėliau sekė fiktyvios santykių skyrybos, nors akivaizdu, kad pareiškėjas su žmona gyvena kartu (abu nurodo tą patį adresą) ir veda vieną ūkį ir iki šiol gyvena name, kurio rinkos vertė siekia 900 000 Eur”, – dėstė Grigalevičiai.
Jie pabrėžė ir tai, kad savo butą net ir galiojant turto areštams V. Gleizris padovanojo savo žmonai, esą savo noru tapo bedarbiu, negaunančiu jokių pajamų.
Grigalevičių bankroto administratorius UAB „Geraldis“ irgi prašė V. Gleizerio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, nes deklaruojama jo padėtis ir pajamos esą neatspindi tikrųjų pajamų, vyras neva slepia savo tikrąją finansinę padėtį.
Bylą nagrinėjusi teisėja Monika Lapukaitė konstatavo, kad 144 810 Eur V. Gleizerio skola UAB „Statega“ pagal pasirašytą paprastąjį vekselį turi būti grąžinta tik 2036 m. vasarį, tad ji yra nevertintina priimant sprendimą. Taip pat konstatuota, kad V. Gleizerio sklypas vertas ne 10 000 Eur, kaip teigia jis, o per 200 tūkst. Primintas ir faktas, kad bankrutuojanti bendrovė, kurios akcininku yra ir V. Gleizeris, po atsiskaitymo su visais kreditoriais sąskaitoje turi apie 400 tūkst. eurų, tad bendrovės akcininkams netrukus gali būti paskirstyta po 50-60 tūkst. eurų. Taigi, teismas konstatavo, kad nemokumo fakto nėra.
O pasisakydamas apie tai, ar V. Gleizeris elgiasi sąžiningai, teismas pabrėžė, kad jis yra darbingo amžiaus, turi didelę vadovavimo įmonėms ir verslo patirtį, todėl privalėjo dėti maksimalias pastangas gauti tam tikras pajamas.
„Pareiškėjo teiginiai dėl pašlijusios reputacijos ir dedamų pastangų susirasti darbą, teismo vertinimu, yra deklaratyvūs, pareiškėjas netinkamai išnaudoja savo darbinį potencialą, jo paaiškinimai dėl gaunamų pajamų nenuoseklūs”, – konstatavo teismas.
Nesąžiningumo faktą įrodo ir noras nusistatyti 800 Eur sumą minimaliesiems poreikiams tenkinti, iš kurios norima 400 Eur skirti dukrai išlaikyti. Pastaroji suma, teismo nuomone, neatitinka pareiškėjo apibūdinamos jo turtinės padėties. Pažymėta ir tai, kad V. Gleizeris 2017 m. buvo golfo klubo narys, o tokie pomėgiai leidžia spręsti, kad jis atskleidžia ne visus savo pajamų šaltinius.
Tad įvertinus visas šias aplinkybes teismas atsisakė kelti asmens bankroto bylą V. Gleizeriui. Tačiau toks sprendimas dar gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui.
labai gerai – bus pavyzdys kitiems sukčiams, kurie slepia ir mokesčius, ir pajamas, ir piktnaudžiauja galimais bankrotais.