Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-16 |
Nors Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kokiu atstumu nuo sklypo ribos turi būti sodinami medžiai, kai kuriems teisėjams to neužtenka, kad patenkintų augalija besiskundžiančių kaimynų ieškinius.
Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėjo bylą, kurioje vienos Klaipėdos rajone esančios sodininkų bendrijos narys prašė įpareigoti jo kaimyną iki 1,3 m aukščio patrumpinti tujas, augančias šalia sklypų ribos, ir iškirsti 60 cm atstumu nuo jo sklypo augančias pušis.
Vyras teismui dėstė, kad kaimynas 2017 m. be jo sutikimo palei sklypus skiriančią ribą pasodino 20 pušų, po trejų metų pasodino dar ir 21 tują, kurios jau užaugo iki 2 m aukščio.
Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad aukščiau kaip 3 m užaugantys medžiai turi būti sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyno sutikimą. Medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, turi būti sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, krūmai – ne mažesniu kaip metro atstumu. Mažesniais atstumais galima sodinti tik turint kaimyno sutikimą.
2024-aisiais nepavykus gražiai susitarti su kaimynu dėl augalų genėjimo, minėtas vyras kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Jo darbuotojai nustatė, kad pušys yra pasodintos 60 cm atstumu, o tujos – 67 cm atstumu iki sklypo ribos, tad taip pažeistos aplinkos ministro patvirtintos Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės. Už tai augalų savininkui buvo skirta 15 Eur bauda, tačiau jis pušų vis tiek nenukirto, o tujų nenugenėjo. Tad kaimynas kreipėsi į teismą su atitinkamu ieškiniu, nurodydamas, jog nuo medžių krenta šešėlis į jo sklypą per beveik visą tvoros ilgį ir kenkia šilauogėms bei kitiems augalams.
Tuo metu augalų savininkas tvirtino, kad tujos ir pušys yra nugenėtos iki 2 metrų aukščio, auga rytinėje pusėje, todėl esą negali sudaryti joks šešėlis kaimyno sklype, o prie jo tvoros yra sumontuoti į žemę apie 50 cm įleisti bortai, tad medžių šaknys neva negali patekti į kaimyno žemės sklypą.
Sodininkų bendrijos pirmininkė teismo posėdžio metu aiškino, jog nuvykusi į vietą problemos nepastebėjo. Anot jos, pušys yra labai gražiai išpuoselėtos, prižiūrimos, kiti asmenys bei pati bendrija neturi nusiskundimų dėl šių medžių.
Bylą išnagrinėjęs teisėjas Mantas Ūsas nusprendė tokį ieškinį atmesti. Anot teismo, tai yra negatorinis ieškinys, kai reikia įrodyti, jog jo teikėjo teisės yra pažeistos.
„Ieškovas neįrodė ginčo pušų daromos žalos jo žemės sklypui. <…> Dviejų šilauogių krūmų sustojimo augti, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovas nepateikė kompetentingų augalų žinovų išvadų, vertinimų dėl galimo šilauogių derliaus sumažėjimo. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pušų daromas šešėlis įtakoja šilauogių derlių ar jų augimą. Nėra paneigtos kitos aplinkybės galinčios turėti įtakos šilauogių derliui, kaip šilauogėms reikalingas dirvožemis, ar žemėje veisiantys kenkėjai ir k. t. Pažymėtina, kad dėl tujų sudaromo šešėlio, ieškovas nieko teismui nepaaiškino, nurodė tik tiek, kad toje vietoje, kur dėl tujų susidaro šešėlis, tai yra dėl šios vietos jo žemės sklype jis dar nėra apsisprendęs kaip ją panaudos. Ieškovas teismui patvirtino, kad šiuo metu atsakovo medžių šakos ir šaknys į ieškovo žemės sklypą nepatenka, atsakovo sumontuoto bordiūro skiriančio žemės sklypus neardo“, – rašoma teismo sprendime.
Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas atsisakė antstolio paslaugų fiksuojant faktines aplinkybes vietoje, o jo į bylą pateiktos fotonuotraukų kopijos esą yra neinformatyvios – jose nematyti nuo kurios vietos atliekami matavimai, ar naudojami tinkami, sertifikuoti matavimo įrankiai. Tad, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad jo teisės buvo pažeistos ir „tampa neaktualus atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo vertinimas“.
Ieškinį teikusiam sodininkui buvo priteista atlyginti kaimynui 1210 Eur išlaidų advokatui.
Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, tačiau ieškovas „Atvirai Klaipėdai“ teigė, jog jo advokatas praleido tam numatytą terminą. Vėliau buvo pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti. Jį rugpjūčio pradžioje nagrinės Vilniaus apygardos teismas.
Absurdiški įstatymai. Didelius medžius sodinti draudžiama arčiau kaip 5m o štai keturaukštį daugiabutį per visą sklypą prašom be problemų gali drėbtelti vos 3 metrų atstumu. Tad džiugu, kad medžiai ir sveikas protas buvo apginti.
Kam reikalingi įstatymai,jeigu jie negalioja?
Gal kiekvienam krūmui neverta teismų ieškoti?ar tik viena vieta tinkama?