Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-02-19 |
Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje (J. Janonio g. 9) kviečiame aplankyti dizainerės Violetos Kačinskienės skaitmeninės tipografikos parodą „Ir+“.
Paroda veiks iki kovo 7 dienos.
Violeta Kačinskienė yra Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakulteto absolventė, Lietuvos dizaino asociacijos (LDA), Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) ir ADC‘E (biggest European network of creatives) narė. Šiuo metu ji dirba vyriausia dizainere reklamos įmonėje „Vakarų reklama” bei konsultuoja įmones vizualinės ženklodaros klausimais. Nuo 2011 metų Violeta dėsto kompoziciją ir spalvotyrą bei dizaino pagrindus SMK Aukštojoje mokykloje. 2013 m. parengė vadovėlį „Kompozicija ir grafinio dizaino pagrindai.“ Nuolat publikuoja straipsnius apie vizualinę komunikaciją. Nuo 2014 m. dalyvauja VDA Alumni grupinėse parodose. Jos kūriniai buvo eksponuoti tarptautinėje tipografikos bienalėje „Holograma 2023“, vykusioje Vilniuje, VDA „Titaniko“ parodų salėje. 2024 m. gruodžio mėnesį V. Kačinskienė surengė pirmąją personalinę tipografikos darbų parodą. Dabar menininkės planuose – ilgas būsimų parodų sąrašas, nes kūryba jai yra didžiausia atgaiva.
Skaitmeninės tipografikos parodos „Ir+“ fone kalbamės su menininke V. Kačinskiene.
Grafinis dizainas įprastai siejamas su skaitmeninėmis technologijomis bei reklamos kūrimu. Jis suvokiamas kaip priemonių rinkinys (logotipai, plakatai, pakuotės), padedantis verslui išsiskirti rinkoje. Savo paroda Jūs teigiate, kad grafinis dizainas yra menas.
Ačiū už aukštą įvertinimą. Šią mintį dar tik jaukinuosi. Daugiau nei dvidešimt metų kuriu reklamas. Tai amatas, kuriame jaučiuosi komfortabiliai. Skaitmeninės technologijos suteikia naujus įrankius ir absoliučią išraiškos laisvę, kuria negali pasinaudoti komercinės reklamos sprendimuose. Tenka atsisakyti tokių manipuliacijų vaizdu, fotomontažų ir koliažų, kurie negatyviai veikia žmonių neurologinę paskatą pirkti ir menkina pasitikėjimą prekės ženklu. Tenka šią išraiškos laisvę perkelti į asmeninius eksperimentinius projektus. Skaitmeninė arba eksperimentinė tipografika ilgą laiką buvo kaligrafijos šešėlyje. Net ir dabar savo parodose pastebiu žiūrovus svarstant, kaip reaguoti, ar pripažinti mano darbus menu, ir jei taip, tai kokios srities menu.
Esate minėjusi, kad Jūsų buvęs dėstytojas profesorius Algis Kliševičius įskiepijo meilę kaligrafijai. Jo suformuotas suvokimas apie kaligrafiją ir meilė rašto menui dabar padeda jums kuriant tipografinio dizaino kūrinius
Suprantama, kad mus, a. a. profesoriaus Algio Kliševičiaus studentus, veikė jo kūryba ir charizmatiška asmenybė. Pamenu, kaip eidavome į jo kūrybines dirbtuves, vakarodavome, kartu apžiūrinėdavome kuriamus darbus, klausydavomės nuolatinių šmaikščių profesoriaus pasakojimų, todėl kaligrafija man iki šiol yra šmaikščiausia šrifto forma. Iš jo sužinojome, kad šriftas yra toks pats reikšmingas ir lankstus vizualinio dizaino elementas, kaip vaizdas ar spalva. Dabar suvokiu, kad tokios mūsų viešnagės ir profesoriaus mums skirtas laikas – tai nesukurti Algio Kliševičiaus kūriniai.
Kita asmenybė, turėjusi įtakos mano kūrybai, yra Davidas Carsonas, vienas žymiausių grafikos dizainerių ir tipografų. Būdamas savamoksliu jis kliovėsi ne tipografikos taisyklėmis, bet intuicija. Laisvai dizaino tradicijas laužantis stilius sukėlė perversmą vizualinėje komunikacijoje. Vieni piktinosi, kad D.Carsonas šriftą naudoja ne informacijos perdavimui, bet emocinei išraiškai. Jo tipografikoje chaotiški vaizdai, persidengiančios nuotraukos užgoždavo esmę – informacinę jo žinutę. Kiti, priešingai – už radikalų tipografikos dizainą skyrė apdovanojimus.
Dailės akademijoje mokėmės šrifto kaip tam tikrų taisyklių rinkinio, padedančio perskaityti informaciją. Ilgą laiką dirbusi pagal taisykles ir siekusi gero skaitomumo, pajutau, kaip smagu taisyklių nepaisyti ir tipografiką naudoti kaip nuorodą į savo vidinę būseną. Aišku, mano studentams geriau nežinoti, kad laužau taisykles, kurių pati juos mokau.
Kaligrafija ir tipografika yra ir panašios, ir skirtingos
Kaligrafiją laikau išgryninta estetikos ir tipografikos forma – šrifto poezija, kuri atskleidžia ypatingą rašmenų grožį, pulsuojančią ritmiką, apjungia nepaprastą jėgą ir švelnumą viename. Ji gali neturėti komunikacijos aspekto, būti tik laisva emocija. O tipografika – tai rutina. Jai keliami kiti reikalavimai – tai skaitomumo ergonomika, kognityvinė psichologija, tik po to emocija. Ir kaligrafijai, ir tipografikai reikalinga meistrystė ir precizika.
Pasirenkant kūrinio kompoziciją Jums labai svarbūs yra tekstai. Tikriausiai, jie nėra atsitiktiniai, kaip ir spalviniai sprendimai
Šioje parodoje naudoju tekstus iš savo vadovėlio. Dažniausiai juos pritaikau pagal dominuojančias raides ar skaičius, arba dėlioju tekstus pagal suformuotą kompoziciją. Sausą mokomąjį turinį verčiu į emocionaliai įkrautą vizualinį elementą. Informacinį pranešimą paverčiu estetiniu impulsu.
Spalvas kartais padiktuoja raidžių arba skaičių simbolika. Skaičius 4 gali simbolizuoti laimę. Pačia laimingiausia spalva laikoma oranžinė, todėl ketvertui priskiriu oranžinę spalvą. Kadangi kiekvienas skaičius gali turėti daug skirtingų reikšmių, kitame kūrinyje skaičius 4 gali turėti kitą simboliką ir kitą spalvą. Kartais spalva tiesiog ateina. Mėgstu spalvas derinti komplementinio kontrasto principu. Tai, matyt, lėmė darbas reklamos srityje, kur vyrauja ryškios, kontrastingos spalvos. Kartais sau sakau: dabar kursiu achromatinį ciklą, bet galiausiai vis tiek ištrykšta spalvos.
Tipografiją atradote kaip naują kūrybos sritį, kaip nišą, kurioje galite laisvai skleistis kaip kūrėja
Juokauju, kad sulaukus Žemaitės amžiaus, nėra kito pasirinkimo, kaip tik pradėti kurti. Tipografika – mano kasdienio darbo dalis, todėl net nepastebėjau, kaip perėjau į eksperimentinę kūrybą. Paskutinius penkerius-šešerius metus vis dažniau kuriu savo malonumui.
Kūrybinį procesą kartais inspiruoja pasikeitusi žvilgsnio perspektyva, kai specifiškai tam tikra linkme nukreiptas žvilgsnis pradeda matyti tai, kas iki tol likdavo nepastebėta. Pamenu, kaip magistro studijų Vilniaus dailės akademijoje metu mane buvo užvaldžiusios faktūros. Mačiau jas visur ir nuolat. Buvau sukaupusi milžinišką vaizdų archyvą
Koks sutapimas. Ir mane valdo faktūros. Dizaino pagrindų paskaitas pradedu analizuodama gamtos ir miesto formas. Viena iš užduočių būna fiksuoti tekstūras ir faktūras, atrandant nepastebėtus santykius tarp skirtingų tekstūrų.
Dizaineriai paprastai kaupia juos sudominusių vaizdų, kaip inspiracijų kūrybai, archyvą. Eskizuoja, fotografuoja, filmuoja ar saugo iškarpas. Aš irgi kaupiu tokį „patiktukų banką”. Dažniausiai fotografuoju. Reklamos gamybos procese atsiranda nemažai gamybinių atliekų, kuriose susiformuoja kelių lygių tūriai ir netikėtos formų kombinacijos. Mūsų įmonės gamybinėse dirbtuvėse mano akis užkliuvo už spalvotų atraižų, sudėtų prie šiukšlių konteinerių, ir aš ėmiau jas fotografuoti. Dar nežinojau, kaip tai panaudosiu, bet nuolatos fiksavau iš gamybinių atliekų susidarančias fantastines kompozicijas. Dabar pasirausiu savo informaciniame banke, ir ką nors ištraukusi į šviesą, kūrybiškai mąstau, kokią naują prasmę galima suteikti vienai ar kitai nuotraukai. Juokauju, kad visi „Vakarų reklamos” dizaineriai yra mano darbų bendraautoriai.
Paplitęs klaidingas manymas, kad programinė įranga darbą atlieka už žmogų. Žmogaus dalyvavimo, jo emocinio krūvio tokiame programine įranga sukurtame kūrinyje nebelieka.
Toks įsitikinimas ypač paplitęs tarp reklamos užsakovų. Sužinoję projektavimo kainą, jie stebisi: „Čia tik penkių minučių darbas, viską padarys kompiuteris“. Tačiau viską padaro ne pati programinė įranga, o žmogus. Jokio skirtumo, ar su fiziniu, ar su skaitmeniniu teptuku jis dirba. Ir vienu, ir kitu atveju tai yra tik autoriui būdingas potėpis. Dvidešimt studentų, atlikdami tą pačią užduotį ta pačia kompiuterinės grafikos programa, sukuria dvidešimt skirtingų kompozicijų. Programinė įranga – tik įrankis. Jokiame algoritme neužprogramuojama žmogaus intuicija ar jo unikalus stilius.
Pakalbėkime apie tvarumą. Jūsų kūryboje mane žavi idėja, kad galima pamatyti meną ten, kur jo jau lyg nebegali būti: gamybinėse atliekose, atraižose, skiautėse.
Dizainas iš principo negali būti kitoks nei tvarus. Gal ir aš, suteikdama antrą gyvenimą, naują aukštesnę prasmę tam, kas bus išmesta, sunaikinta, perrašau praeitį ir naujai konstruoju žiūrovo emocinį pasaulį.
Savo kūryboje nagrinėju dvi problemas. Viena, ar tikrai kiekvienas elementas saugo informaciją apie visumą? Gal būt išmesta reklamos atraiža savyje turi visą dizaino genetinį kodą ir aš tiesiog „ištraukiu” visumą iš fragmento. Kita problema: ar laikas, erdvė ir mintys yra nedaloma visuma, t.y., ar pakeitus vieną dalelę, pakinta visa sistema. Todėl, keičiant dabartį, galima keisti ir ateitį, ir praeitį.
Esate Klaipėdos kolegijos dėstytoja, vadovėlio autorė. Mokote savo moksleivius ir tikriausiai kažką gaunate iš pedagoginės veiklos
Pažintis su akademine veikla prasidėjo nuo studijų dalyko programų parengimo. Programas patvirtino, pakvietė dėstyti. Vėliau teko ne tik rengti studijų dalykų programas, bet ir prisidėti prie pačių studijų programų kūrimo ir tobulinimo. Dirbdama SMK Aukštojoje mokykloje sužinojau, kiek daug nežinau ir nemoku. Tai sukėlė didelį norą daugiau skaityti, dalyvauti mokymuose, įstoti į LiMA (Lietuvos marketingo asociaciją), domėtis skaitmeninių technologijų, DI (Dirbtinio intelekto) naujovėmis, ieškoti patrauklių medžiagos pateikimo paskaitose būdų, plėsti kompetencijų spektrą. Dėstymas – tai nuolatinis mokymasis. Žinoma, kad iš studentų taip pat mokausi.
Stengiuosi savo studentams suteikti vizualinio raštingumo pagrindus, prasmingos pasaulio ateities kūrimo įrankius, skatinu juos sąmoningai studijuoti, ieškoti savo kūrybinio braižo, plėsti akiratį ir, žinoma, kurti. Pernai kartu su Vizualinio dizaino studijų programos studentėmis surengėme jungtinę dizaino parodą. Reikėjo pamatyti, su kokiu užsidegimu jos ruošėsi šiai parodai!
Esu dėkinga SMK Aukštajai mokyklai už dovanas: man suteiktą pasitikėjimą rengiant vadovėlį ir pagalbą surandant erdvę mano personalinei parodai, už skatinimą kurti, eksperimentuoti ir augti kartu su šia veržlia mokslo įstaiga.
Tiesa yra ta: kuo daugiau atiduodi kitiems, tuo daugiau gauni atgal.
Parašykite komentarą