Visi, šokantys baletą, – šiek tiek princai ir princesės

Dana Lukauskienė 2026-06-10

Kartais svajos gimsta tyliai – pirmą kartą apsiaunant baleto batelius, nedrąsiai atsistojant prie atramos ar stebint scenoje besisukančias vyresnes šokėjas. O kartais jos suspindi tik žengus pirmuosius žingsnius profesionalioje scenoje. Būtent tokia švente birželio 8-ąją tapo koncertas „Baleto svaja“, kuriuo buvo vainikuoti tretieji Klaipėdos baleto mokyklos gyvavimo metai.

Eglės Sabaliauskaitės nuotraukos

Sceninė pasaka

Klaipėdos koncertų salėje susirinkę žiūrovai stebėjo, kaip scenoje skleidžiasi vaikų svajonės, virtusios plastiška šokio ir muzikos švente. Nuo pačių mažiausiųjų iki patyrusių mokyklos ugdytinių – kiekvienas pasirodymas pasakojo savitą istoriją apie augimą, atkaklų darbą ir meilę menui. Jaunieji baleto šokėjai kūrė nuostabų reginį, padovanojusį nepamirštamų emocijų publikai. Todėl „Baleto svaja“ buvo kur kas daugiau nei mokslo metų pabaigos koncertas. Tai buvo šventė visiems, kurie kartu džiaugėsi mažais ir dideliais pasiekimais, pirmaisiais žingsniais scenoje ir išsipildančiomis svajonėmis. Žiūrovai galėjo pasinerti į subtilų plastikos, muzikos ir judesio pasaulį, kuriame nebereikia žodžių. Kostiumų spalvos, muzikos skambesys ir šokio plastika susiliejo į vientisą sceninį pasakojimą – ,,Baleto svajų“ šventę.

Dalintis grožiu su kitais

Per trejus mokyklos gyvavimo metus užaugo graži šokį mylinčių žmonių bendruomenė. Koncerto programoje buvo pristatyti net 33 šokiai, kuriuos atliko daugiau kaip 150 šokėjų. Visi jie kartu kūrė įspūdingą judesio, muzikos ir jausmų paveikslą. Tačiau už kiekvieno lengvai sklendžiančio judesio slypi valandos darbo, repeticijų ir kantrybės. Koncertą vedė Klaipėdos baleto mokyklos vadovė Alina Velykienė.

Džiaugdamasi ugdytinių pasiekimais ir augančia mokyklos bendruomene, ji ištarė žodžius, tapusius vakaro leitmotyvu: ,,Visi, kas šoka baletą, yra šiek tiek princai ir princesės.“ Baletas moko laikysenos, pagarbos, elegancijos ir vidinės kultūros. Galbūt todėl kiekvienas, pasirinkęs šį kelią, įgyja kažką karališko – ne titulą, o gebėjimą matyti grožį ir juo dalintis su kitais.

Pelnė simpatijas nuoširdumu

Ypatingų aplodismentų sulaukė mažiausiosios „Zuikių mokyklėlės“ auklėtinės. Vos trejų metukų sulaukusios balerinos drąsiai žengė į sceną ir pelnė žiūrovų simpatijas savo nuoširdumu. Tuo tarpu vyresniosios šokėjos demonstravo ne tik klasikinio baleto numerius, bet ir šiuolaikines choreografines interpretacijas, atskleidusias jų augantį meistriškumą, gebėjimą kalbėti su publika per plastiką, judesį ir šokį. Šventinę nuotaiką papildė gyva muzika. Broliai Benediktas ir Armandas Zoniai violončele ir fortepijonu atliko B. Dvariono „Elegia Canzonetta“ bei vieną žymiausių baleto klasikos kūrinių – C. Saint-Saënso „Gulbę“. Fortepijonu taip pat grojo Gaudrė Gedrimaitė ir Rugilė Gadeikytė. Jaunieji muzikantai dovanojo jautrius muzikinius dialogus, gyvai atliekama muzika persipynusi su šokio plastika džiugino sielas.

Pirmieji žingsniai link didelės sėkmės

Koncertas organizuotas įgyvendinant projektą, skirtą inscenizuoto šokio spektaklio „Undinėlė“ sklaidai ir baleto kultūros populiarinimui Klaipėdoje. Šiuo projektu siekiama skatinti vaikų meninį ugdymą ir atverti profesionalaus meno pasaulį kuo platesnei bendruomenei. Pasibaigus koncertui salėje dar kurį laiką tvyrojo jausmas, kad svajos turi sparnus. Vienos jų jau pakilo, kitos dar tik mokosi skristi. Nuo mažų žingsnelių, pirmųjų „battement tendu” ir nedrąsių išėjimų į sceną prasideda didelės istorijos. „Baleto svaja“ koncertas dar kartą įrodė, kad atkaklus darbas, kūrybiškumas ir meilė menui leidžia sukurti įspūdingą reginį, kuris paliečia kiekvieno žiūrovo širdį. Tai buvo vakaras, kupinas grakštumo, muzikos, emocijų ir įkvėpimo, palikęs gražiausius prisiminimus tiek dalyviams, tiek žiūrovams.

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti