Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-10-22 |
Maždaug aštuntą ar devintą kartą į Rusiją atvykusiam JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiajam pasiuntiniui Stevenui Witkoffui pavyko išlaisvinti lageryje kalintą amerikietį – Stepheną Hubbardą. Mičigano valstijoje gimęs, į pensiją išėjęs anglų kalbos mokytojas ir JAV kariuomenės veteranas nuo 2014-ųjų gyveno Ukrainoje ir prieš plataus masto karą gyveno Charkivo srities Iziumo mieste, kurį 2022 m. buvo laikinai užėmusi Rusijos kariuomenė. Tuo metu S. Hubbardas rusų buvo suimtas, apkaltintas kovojęs ukrainiečių pusėje ir nuteistas beveik 7 metams laisvės atėmimo. Jis buvo kalintas viename Mordovijos lagerių.
Dėl S. Hubbardo D. Trumpas su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu susitarė praėjusiąją savaitę jųdviejų telefono pokalbio metu. Po to, kai buvęs kalinys iš Sankt Peterburgo buvo išskraidintas į JAV jo sūnus viešai padėkojo JAV ir Rusijos prezidentams.
Visgi šis sandoris sulaukė ir tam tikros kritikos. Reikalas tas, kad pasiuntinys S. Witkoffas susitikimo metu už šį „geranorišką ir vienašališką” gestą nuolankiai dėkojo V. Putinui vadindamas jį „humanistu”. Nors oficialios JAV institucijos niekada nepripažino Rusijos teismo nuosprendžio S. Hubbardui – diduma JAV pareigūnų bei analitikų aiškiai suvokia, kad laikas nuo laiko įkalindamas Vakarų šalių piliečius už būtus ir nebūtus nusikaltimus siekia turėti tam tikrą „įkaitų fondą”, kad, panašiai kaip Aliaksandras Lukašenka Baltarusijoje, lengviau peštų diktatorius smaugiančias, todėl būtinas nuolaidas.
Būtų teisėta paklausti, kurių galų vakariečiai tebevažiuoja į Rusiją, tačiau S. Hubbardo atvejis kitoks – jis buvo sulaikytas okupuotoje Ukrainos dalyje, pervežtas į Rusiją ir ten nuteistas bei įkalintas.
Nesant didelių pergalių D. Trumpui šiuo metu kaip oro reikia bent mažų laimėjimų užsienyje. S. Hubbardo atvejis – vienas tokių.
Paskutiniu metu diduma D. Trumpo politinių veiksmų yra skirti lapkričio 3-osios tarpiniams rinkimams JAV (bus balsuojama dėl naujos JAV Kongreso Atstovų rūmų bei trečdalio Senato naujos sudėties). Apklausos rodo vis nepalankesnes JAV respublikonams tendencijas – D. Trumpo vadovaujami respublikonai po rinkimų gali prarasti abiejų parlamento rūmų kontrolę.
Demokratų kontroliuojamas JAV Kongresas ar bent vieni jo rūmai stipriai apribotų padriką JAV prezidento politiką šalies viduje bei užsienyje. O gal net pabaigtų ją apkaltos procesu. Kad ir už sąmoningą ekonominių sankcijų Rusijai švelninimą ar pasipiktinimą sukėlusį „dyzelino sandorį” su Maskva.
Todėl D. Trumpas šiuo metu blaškosi po šalį dalyvaudamas respublikonų rinkimų renginiuose, ragina juose balsuoti taip, tarsi biuleteniuose būtų įrašyta jo pavardė. Žada rinkėjams milijoną statinių rusiško dyzelino.

Galingiausios pasaulio šalies vadovas prieš tarpinius rinkimus į JAV Kongresą atrodo toks menkas bei silpnas, nes jam reikia tokių personažų kaip V. Putinas ir A. Lukešenka vienašališkų paslaugų.
D. Trumpas tas paslaugas gaus, nes diktatoriai Rusijoje bei Baltarusijoje net sapnuoti bijo apie JAV atstatytą valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės) balansą.
Todėl ir pastarojo metu JAV prezidento retorika apie Ukrainą ir jos lyderį Volodymirą Zelenskį yra susijusi su šiomis priežastimis. Jis pasakoja apie tai, kaip V. Zelenskis nenori taikos, kelintąsyk suokia apie kvailą rusų generolą (angl. stupid general), kuris 2022-aisiais, užuot nukreipęs tūkstantį savo tankų asfaltuota trasa tiesiai į Kyjivą, pasuko į nuo dešimtmečio liūčių pažliugusius dirvonus ir įklimpo.
Ačiūdie, Ukrainoje pranešama, kad jų kariškių gaunama amerikiečių žvalgybos informacija apie rusų leidžiamas balistines raketas bei „Starlink” ir „Starshield” palydovinis interneto ryšys stabilizuojasi. Aną savaitę abu šie vienintelės JAV pagalbos Ukrainai komponentai buvo gerokai sutrikę. Pačiose JAV keletą dienų buvo painiai aiškinama, kokios iš tikrųjų buvo trukdžių priežastys.
Vis dėlto tokia JAV administracijos retorika beigi veiksmai nebūtinai pasikeis po lapkričio 3-osios. Nes žmogiškai D. Trumpui artimesnis yra V. Putino požiūris į karą, mat Rusija „yra didžioji valstybė, o ne Ukraina”. Prie to gali prisidėti ir paskutinių dienų V. Zelenskio pareiškimai, apie ką jam mėgino išaiškinti vieninteliai likę jo sąjungininkai – Europos šalių lyderiai. Klausimai tik du – ar europiečiams pavyko prisibelsti ligi V. Zelenskio smegenų vingių. Kita vertus, ar tuščiagarbis D. Trumpas pamirš Ukrainos prezidento retorikos leitmotyvus?
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą