Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-25 |
Seimo narei klaipėdietei Ligitai Girskienei pasiūlius parlamentarų politinio pasitikėjimo komandą papildyti nauja – Seimo nario patarėjo-teisininko – pareigybe, Vyriausybė iš esmės pritaria siekiui užtikrinti kokybiškesnį teisėkūros procesą, tačiau nepritaria pasiūlytoms teisinio reguliavimo priemonėms.
Atskiros specializacijos – Seimo nario patarėjo-teisininko pareigybės įtvirtinimas, ministrų kabineto nuomone, sistemiškai nedera su šiuo metu nustatytu Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo komandos formavimo teisiniu modeliu.
„Galiojantis teisinis reguliavimas grindžiamas Seimo nario pasirinkimo laisve ir jo komandos lankstumu, o ne atskirų profesinių specializacijų įtvirtinimu įstatymo lygmeniu, todėl atskiros Seimo nario patarėjo-teisininko pareigybės įtvirtinimas su šiuo modeliu nėra sistemiškai suderinamas“, – sakoma trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime.
Jame pažymima, kad įstatymo lygmeniu išskyrus vieną profesinę specializaciją – Seimo nario patarėjo-teisininko pareigybę – būtų nepagrįstai susiaurinta Seimo nario diskrecija formuojant parlamentinei veiklai reikalingą politinio (asmeninio) pasitikėjimo komandą ir sudarytos prielaidos analogiškai diferencijuoti kitas šios komandos pareigybes pagal specializaciją.
„Toks teisinis reguliavimas mažintų pareigybių sistemos nuoseklumą, lankstumą ir sistemiškumą, neatitiktų galiojančio bendrojo Seimo nario komandos modelio ir sudarytų prielaidas nepagrįstam šios sistemos fragmentavimui“, – mano Vyriausybė.
Siūloma teisinio reguliavimo priemonė, jos nuomone, nelaikytina nei būtina, nei tinkama siekiamam tikslui pasiekti.
„Valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų pobūdį ir pareigybei keliamus specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus lemia ne įstatyme įtvirtintas pareigybės pavadinimas, o institucijos veiklos poreikiai ir atsižvelgiant į juos parengtas konkrečios pareigybės aprašymas“, – savo nutarime teigia Vyriausybė.
Jame pažymima, kad tais atvejais, kai Seimo nario parlamentinei veiklai reikalinga specializuota teisinė kompetencija, ji gali būti užtikrinama nustatant konkrečiai Seimo nario patarėjo pareigybei aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo reikalavimą ir aiškiai apibrėžiant teisinio pobūdžio funkcijas pareigybės aprašyme nekeičiant įstatymo lygmens reguliavimo.
„Vien pareigybės pavadinimo „Seimo nario patarėjas-teisininkas“ įtvirtinimas įstatymo lygmeniu savaime nesukurtų teisinio pagrindo tokią pareigybę laikyti teisine pareigybe ar pripažinti ją kaip susijusią su teisiniu darbu pagal teisininko specialybę“, – sako Vyriausybė.
Ji abejoja, ar siūlomas teisinis reguliavimas realiai leistų pasiekti deklaruojamą tikslą – sudaryti geresnes prielaidas pritraukti aukštąją teisinę kvalifikaciją turinčius specialistus į Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas.
„Vien naujos specializuotos pareigybės įtvirtinimas įstatymo lygmeniu savaime nekeičia nei kvalifikacinių reikalavimų taikymo mechanizmo, nei darbo apmokėjimo sąlygų. Be to, pagal galiojantį teisinį reguliavimą šioms pareigybėms skiriama bendra lėšų suma išlieka vienoda, todėl siūlomas teisinis reguliavimas savaime nepadidintų šių pareigybių konkurencingumo darbo rinkoje“, – mano Vyriausybė.
Siekiant realiai padidinti tokių specialistų pritraukimo galimybes, jos nuomone, galėtų atsirasti poreikis peržiūrėti šių pareigybių darbo apmokėjimo sąlygas ir atitinkamai numatyti papildomus valstybės biudžeto asignavimus.
ELTA primena, kad šių metų gegužės mėnesį parlamentas po pateikimo pritarė Seimo statuto pataisoms, siūlančioms parlamentarų politinio pasitikėjimo komandą papildyti nauja – Seimo nario patarėjo-teisininko – pareigybe. Šią Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės L. Girskienės iniciatyvą svarstys parlamento Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, o plenarinėje salėje ji vėl turėtų atsirasti rudens sesijoje.
Pritarus Statuto pakeitimui, kiekvienas Seimo narys galėtų pasirinkti teisinį patarėją, kuris jam padėtų profesionaliai rengti teisės aktų projektus.
Pasak L. Girskienės, šiuo metu galiojantis reguliavimas tokios patarėjo-teisininko pareigybės aiškiai nenumato, nors realus darbo turinys reikalauja specializuotų teisinių žinių. Tikimasi, kad pasiūlytas Statuto pakeitimas ne tik pašalins teisinį neapibrėžtumą dėl Seimo nario patarėjo pareigybės, bet taip pat sudarys sąlygas į valstybės tarnybą pritraukti daugiau teisininkų.
Galiojančiame Statute numatyta, kad kiekvienam Seimo nariui steigiamos jo pasirinkimu 2 arba 3 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – Seimo nario patarėjo ar padėjėjo – pareigybės. Jų pareiginėms algoms skiriama bendra lėšų suma yra vienoda, nepriklausomai nuo to, kiek darbuotojų talkininkauja parlamentarui. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, parlamento valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma – Seimo nario padėjėjo – pareigybė.
Seimo nario patarėjo pareigybės aprašyme nustatyta, kad šis valstybės tarnautojas turi turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Tai primityviai bobelei pritrūko dar vieno asmeninio klapčiuko?