Žaidžia ar mokosi: kodėl ankstyvasis ugdymas neatima vaikystės?

Švietimas
Avatar photoAtvira Klaipėda
2026-09-28

Kaladėlių dėžė gali tapti pirmąja fizikos laboratorija, žaislinė parduotuvė – matematikos užduotimi, o ginčas dėl žaislo – pamoka, kaip išgirsti kitą ir susitarti. Vaikas tuo metu negalvoja, kad mokosi. Jis tiesiog žaidžia. Tokiu požiūriu grindžiamą britiško ugdymo modelį Klaipėdos licėjus jau penktus metus taiko ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.

Klaipėdos mažojo licėjaus nuotr.

Ankstyvieji metai – ne laukiamasis prieš mokyklą

Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra vienas intensyviausių jo raidos laikotarpių. Tuo metu sparčiai vystosi kalba, mąstymas, dėmesys, gebėjimas valdyti emocijas ir elgesį, kurti santykius bei bendradarbiauti. Formuojasi ir pirmieji mokymosi įpročiai – smalsumas, atkaklumas, pasitikėjimas savo jėgomis. Todėl ankstyvieji metai nėra tik laukimas, kol prasidės „tikrasis“ mokymasis mokykloje. Vaikas mokosi nuo pirmųjų dienų: stebi, mėgdžioja, klausia, lygina, bando ir tikrina, kas nutiks. Kiekviena nauja patirtis padeda jam geriau suprasti save, kitus žmones ir aplinkinį pasaulį.

Vaikas pradeda mokytis gerokai anksčiau, negu pradedame jį vadinti mokiniu. Todėl svarbiausias klausimas yra ne tai, ar mažą vaiką reikia ugdyti, o kaip tai daryti, kad mokymasis praturtintų vaikystę. Įsivaizduokime paprastą situaciją. Vaikas iš kaladėlių stato tiltą, bando juo perstumti žaislinį automobilį, tačiau konstrukcija sugriūva. Šalia esantis pedagogas neskuba parodyti „teisingo“ sprendimo. Jis paklausia: „Ką galėtume pakeisti, kad tiltas išlaikytų du automobilius?“ Vaikas svarsto, perstato atramas, tikrina savo sumanymą, tariasi su draugu. Žaidimas tęsiasi, tačiau kartu atsiranda galimybė pažinti dydžius, pusiausvyrą, priežasties ir pasekmės ryšius. Taip suaugusiojo klausimas ne nutraukia žaidimą, o padeda jį išplėsti.

Kai vaiko smalsumas tampa ugdymo varikliu

Vienas tokio požiūrio pavyzdžių – Anglijoje taikoma „Early Years Foundation Stage“ (EYFS) sistema. Ji nustato vaikų mokymosi, raidos ir priežiūros principus nuo gimimo iki penkerių metų. Sistemoje išskiriamos septynios tarpusavyje susijusios ugdymo sritys: komunikacija ir kalba, asmeninė, socialinė ir emocinė raida, fizinė raida, raštingumas, matematika, pasaulio pažinimas bei meninė raiška. Pamatinėmis laikomos trys sritys – kalba ir komunikacija, fizinė bei asmeninė, socialinė ir emocinė raida. Jos sukuria pagrindą tolesniam mokymuisi. Vaikams augant daugiau dėmesio skiriama ir konkretiems raštingumo, matematikos bei kitų sričių gebėjimams, tačiau išsaugoma žaidimo, tyrinėjimo ir savarankiško mąstymo svarba.

Šiame modelyje derinamas paties vaiko inicijuojamas žaidimas ir suaugusiojo kryptingai palaikomas mokymasis. Pedagogas stebi vaiko interesus ir gebėjimus, pasiūlo priemonių, užduoda klausimų, padeda plėtoti sumanymus ir parenka prasmingų iššūkių. Pavyzdžiui, žaidžiant parduotuvę galima skaičiuoti prekes, tartis dėl kainų, kurti pirkinių sąrašą ir mokytis išklausyti kitą. Auginant augalą – stebėti pokyčius, juos piešti, lyginti, matuoti ir kelti klausimus. Vaikas išsaugo pasirinkimo bei atradimo laisvę, tačiau jo patirtis tampa turtingesnė.

Kalbos pamatai kuriami dar iki pirmojo perskaityto žodžio

Vaiko kelias į skaitymą prasideda gerokai anksčiau, negu jis perskaito pirmąjį žodį. Klausydamasis suaugusiųjų kalbos, dainų ir pasakojimų, vartydamas knygas, aptardamas iliustracijas bei mokydamasis naujų žodžių, vaikas kaupia kalbinę patirtį, kuri vėliau tampa raštingumo pagrindu.

Kalba geriausiai auga gyvame pokalbyje. Vaikui svarbu ne tik girdėti, ką sako suaugusysis, bet ir pačiam turėti laiko atsakyti, papasakoti, užduoti klausimą ar paaiškinti savo mintį. Pedagogas gali plėsti vaiko kalbą natūraliai papildydamas jo pasakymą. Pavyzdžiui, vaikui tarus „automobilis važiuoja“, suaugusysis gali atsakyti: „Taip, raudonas automobilis greitai važiuoja per tiltą.“ Taip vaikas išgirsta naujų žodžių ir sudėtingesnių sakinių, tačiau jo kalba nėra nuolat taisoma.

Ypač vertingas suaugusiojo skaitymas kartu su vaiku tada, kai tai tampa abipusiu pokalbiu. Aptardamas iliustracijas, spėliodamas, kas nutiks toliau, ir pasakodamas savo istorijas vaikas plečia žodyną, lavina vaizduotę, mokosi nuosekliai reikšti mintis bei klausytis kito.

Kalbos ugdymas vyksta ne tik skaitant knygas. Žaidžiant parduotuvę reikia susitarti, ko pirkti ir kas bus pardavėjas. Statant namą iš kaladėlių – paaiškinti savo sumanymą. Pasivaikščiojimo metu galima apibūdinti tai, ką matome, palyginti daiktus ir prisiminti ankstesnes patirtis. Dainos, eilėraščiai, žodžių žaidimai ir pasakojimų kūrimas padeda pajusti kalbos skambesį, ritmą ir žodžių įvairovę.

Britiškame ankstyvojo ugdymo modelyje pažintis su skaitymu taip pat prasideda žaidžiant ir veikiant. Vaikai klausosi ir atpažįsta aplinkos garsus, ieško besirimuojančių žodžių, ploja skiemenų ritmą, pastebi savo vardo ar aplinkoje esančias raides. Raidę galima nupiešti smėlyje, nulipdyti, sudėti iš kaladėlių ar surasti žaidimų kambaryje. Žaidžiant parduotuvę prireikia iškabų ir pirkinių sąrašų, o kuriant lėlių spektaklį – veikėjų vardų ar kvietimų. Tai nereiškia ilgų užduočių prie stalo ar reikalavimo kuo greičiau pradėti skaityti savarankiškai. Kalbos garsai, raidės ir jų ryšiai vaikui pristatomi palaipsniui, atsižvelgiant į jo amžių, gebėjimus ir pasirengimą. Vaikui augant prie žaidybinių patirčių nuosekliai prisideda kryptingesnis mokymasis, tačiau jis išlieka aiškus, įtraukiantis ir prasmingas.

Ankstyvojo raštingumo tikslas nėra pradėti skaityti anksčiau už kitus. Svarbu žaidžiant ir bendraujant sukurti tvirtą kalbos pagrindą. Geri skaitymo įgūdžiai yra vienas svarbiausių sėkmingo tolesnio mokymosi pagrindų, nes ilgainiui vaikas pereina nuo mokymosi skaityti prie mokymosi skaitant.

Britiška patirtis Klaipėdos licėjuje – jau penktus metus

Žaidimo, tyrinėjimo ir aktyvaus vaiko dalyvavimo principais remiasi ir Klaipėdos licėjaus vaikų daželio praktika. Britiško ugdymo modelį įstaiga jau penktus metus taiko ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme. Licėjaus pristatomoje ugdymo kryptyje daug dėmesio skiriama vaiko smalsumui, savarankiškumui, eksperimentavimui, kūrybai ir galimybei pačiam atrasti atsakymus. Pedagogas ne tik perduoda žinias, bet ir kuria situacijas, kuriose vaikas gali klausti, tyrinėti, bendradarbiauti ir praktiškai išbandyti savo sumanymus.

Šią Klaipėdos licėjaus vaikų darželio ugdymo praktiką papildo bendradarbiavimas su Anglijos ugdymo įstaigomis – pedagogų profesiniai vizitai, dalijimasis patirtimi ir britų pedagogų komandų apsilankymai Klaipėdoje. Toks bendradarbiavimas suteikia galimybių aptarti konkrečias ugdymo situacijas, stebėti kolegų darbą ir tobulinti kasdienę praktiką.

Moksliniai tyrimai padeda pagrįsti tokių ugdymo principų vertę, tačiau jų įgyvendinimas priklauso nuo kasdienių sprendimų: kaip pedagogas reaguoja į vaiko klausimą, kokį iššūkį pasiūlo, kada padeda, o kada palieka erdvės savarankiškai pabandyti. Būtent čia susitinka kryptingas mokymasis ir pagarba vaiko raidai.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Švietimas

Vėl rinks judriausio darželio nugalėtojus

Spalio 15 d., ketvirtadienį, 10.30 val. Klaipėdos lengvosios atletikos mokykloje vyks baigiamasis konkurso „Judriausias darželis“ renginys, kuriame tikimasi sulaukti apie ...
2026-10-14
Skaityti daugiau

Švietimas

Naujo Klaipėdos licėjaus pastato vertė viršys 12 mln. eurų

Naujasis Klaipėdos licėjaus mokyklos pastatas mokiniams duris atvers jau ateinančių 2027–2028 mokslo metų pradžioje. Mokyklos patalpos įrengiamos pačiame Klaipėdos centre, ...
2026-09-29
Skaityti daugiau

Kultūra

„Seito San“ pradeda ketvirtąjį sezoną: mokymai vyks ir nuotoliu

Japonų kalbos mokytis, pažinti Japonijos kultūrą, susitikti su bendraminčiais ir atrasti šalį ne vien per vadovėlius. Tokią kryptį ketvirtajam veiklos ...
2026-09-28
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This