Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-02-15 |
Po kelių iš eilės beveik besniegių ir šiltų žiemų pagaliau klaipėdiečiai sulaukė galimybės per Užgavėnes varyti tikrai šaltą ir daugeliui jau baigiančią atsibosti žiemą iš kiemo.
Sekmadienio popietę tai jie darė, gausiai susirinkę į Teatro aikštę, kur vyko žymių influencerių Alės Instagramės ir Muko Feizbuko vestuvės. Belaukiant jaunųjų, vestuvininkai tradiciškai buvo užsėdę stalus ir jau gerokai įšilę, bei, pritariant armonikai, traukė dainas. Aplinkui sukiojosi savo paslaugas siūlančios čigonės ir įvairiausi persirengėliai.
Su specialiu limuzinu aikštėje pasirodžius gražuoliams jauniesiems, jiems kelią užtvėrė vestuvininkai, tačiau jaunųjų piršlys pasirodė besąs tikras šykštuolis – išpirkai neturėjo nei saldainių, nei nieko stipresnio.
„Visai netikęs piršlys“, – komentavo vestuves stebėjusieji.
Palmiros Martinkienės ir Etnokultūros centro nuotr.
Netradicinės vestuvės šį kartą baigėsi tradiciniu Užgavėnių atributu – Morės sudeginimu.
Užgavėnių šventę uostamiestyje jau ne pirmi metai organizuoja Klaipėdos etnokultūros centras, kasmet parenkantis vis kitokią, smagią, humoru nuspalvintą temą.
Tuo metu tikrąją Užgavėnių dieną, antradienį, jas švęsti kvies ir Botanikos sodas. 15 val. čia miestiečius linksmins Klaipėdos universiteto tautinio meno kolektyvas „Vytinė“, o Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras rūpinsis gardžiausia šventės dalimi – blynais.
Užgavėnių tradicijos
Užgavėnės – archaiška žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą, siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.
Užgavėnių šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje, seniau Lietuvoje Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente.
XX a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją, buvo primirštos, tačiau apie 1985–1990 metus jos vėl buvo atgaivintos. Žemaičių Užgavėnių tradicijas perėmė ir kiti regionai. Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego).
Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių užgavėnių šventės atributų. Svarbiausia, kad Užgavėnių drabužis nebūtų kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas.
Kaukės dažniausiai buvo daromos iš medžio žievės, avikailio arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono ir kitų medžiagų. Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, krečia pokštus, dainuoja, stengiasi pavogti kokį buities rakandą.
Buvo tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Pagal tradicijas Užgavėnių dieną turėtų būti valgoma 7–12 kartų. Mat po Užgavėnių ir Pelenų dienos prasidėdavo gavėnia – laikas iki Velykų, per kurį buvo laikomasi pasninko, tad prieš gavėnią reikėdavo stipriai prisivalgyti. Mūsų dienomis šios tradicijos mažai kas besilaiko.
Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos, bet visada būna antradieniais.
..influencerių Alės Instagramės ir Muko Feizbuko… Nesuvokiami personažai Užgavėnių šventei. Kažkam į galvą prisnigo. Nenuostabu, – tuščia buvo.
Smagiausia šventė po Joninių.