Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-03-19 |
Kovo mėnesį tradiciškai Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje yra organizuojama inžinerijos savaitė, kurią vainikuoja išvykų ir edukacijų diena. 1-8 klasių mokiniai inžinerijos viražus tyrinėjo ,,skraidydami“, nes šių metų tema buvo paukščiai.
Dalis pradinių klasių mokinių lankėsi Ventės rage. Organizatarių nuotr.
Dalis pradinių klasių mokinių, lydimi savo mokytojų, lankėsi Ventės Rago ornitologinėje stotyje, susipažino su Lietuvoje gyvenančiais paukščiais, jų žiedavimu ir migracijos stebėjimo duomenimis. Stotyje vyko inkilų kėlimo šventė, kurioje dalyvavo ir mūsų mokiniai. Grįžę dalinosi įgytomis žiniomis apie paukščių žiedavimą, žiedų dydžius ir svorius. Taip pat papasakojo, kokią reikšmę inžineriniams prietaisams turėjo paukščiai: pelėdos turėjo įtakos kuriant garso izoliaciją, o, pavyzdžiui, čiurlys padėjo kuriant naikintuvus.
Kita dalis mažiausiųjų vyko į „Ąžuolyno“ giraitės parką, stebėjo paukščių įvairovę, lizdų formą. Parke juos pasitiko ,,Gamtos sesių“ edukatorės. Mokinukai tyrinėjo inkilėlius, matavo didžiausio, sunkiausio, mažiausio ir plepiausio paukščio plunksnas, pasigamino šiaudinius paukštukus – dainorėlius. Šiuo metu dainorėliai puošia mokyklą, o šv. Velykų rytą papuoš mokinių šeimų namus.
Pradinių klasių mokinių pažintį su paukščiais praturtinto edukacija „Pro paukščio akelę“ Klaipėdos skulptūrų parke. Mokiniai sužinojo, kad parke yra palaidota apie 40 000 žmonių palaikų, tai – senosios Klaipėdos kapinės. Dabar čia stovi 116 skulptūrų. Sužinojo ir apie senovės lietuvių paprotį, kad žiūrint pro paukščio akį į saulę galima spėti savo ateitį. Tai išbandė ir mūsų mažieji – pro popierinio paukštelio akelę žiūrėdami į paukščių skulptūras spėjo jų rytojų.
Dar kelios pradinukų klasės lankėsi Smiltynėje, Gamtos mokykloje. Gamtos pamoka vyko miške. Kiekvienam mokiniui buvo duoti žiūronai, per kuriuos stebėjo mažyčius paukščius, esančius medžių viršūnėse, įvardijo jų pavadinimus. Mažvydukai savo akimis išvydo kormoraną, strazdus, genį, sniegeną, čiurlį, kranklį, kėkštą. O ar jūs galėtumėte atpažinti šiuos paukščius? Drįsčiau teigti, kad mūsų mažieji ornitologų padėjėjai turi daugiau žinių už mus.
Nemaža dalis vyresniųjų klasių mokinių turėjo galimybę susipažinti su tikru sakalu. Mokiniai dalyvavo edukacijoje „Sakalininkystė“. Edukacijos dalyviai išgirdo sakalininkystės atsiradimo istoriją, susipažino su plėšriųjų paukščių, naudojamų medžioklėje, rūšimis, jų gyvenimo ypatumais ir priežiūra, maitinimu. Edukacinės programos metu dalyviai gyvai kontaktavo su plėšriuoju paukščiu laikydami jį ant rankos su sakalininko pirštine.
Viena penktokų klasė vyko į Pajūrio regioninį parką. Susitikę su ekologu mokiniai buvo supažindinti su itin aktualia problema – paukščių žūtimis atsitrenkiant į pastatų stiklus. Tad pasitelkę Ukrainos menininko Nikita Titov spalvotas improvizacijas paukščių, Ukrainos ir Lietuvos tematika, gamino lipdukus ant langų, kurie papuoš mokyklą, kad ugdymo įstaiga būtų matoma ir saugi pro šalį skrendantiems paukščiams.
Mokyklos vyriausieji, aštuntokai, dalyvavo edukacijoje „Iš vieno piešinio šimtas štampų“ Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje. Mokiniai senoviniu būdu su staklėmis darė plunksnų įspaudus ant popieriaus. O šeštų klasių mokiniai lankėsi Klaipėdos universiteto Botanikos sode. Ten nagrinėjo medžio žieves, jų raštą, taip pat komandose žemėlapio pagalba ieškojo medžių su pateiktais raštais. Be abejonės, apžiūrėjo ir Botanikos sode gyvenančių paukščių namus – inkilus. Juk reikia pasistemti naujų idėjų inkilų gamybai ateityje.
Vienos inžinerinės klasės mokiniai domėjosi, kodėl daugumos virš jūrų ir vandenynų skraidančių paukščių sparnai yra tamsūs. Atlikę tyrimą sužinojo, kad juodi sparnai sugeria daugiau saulės šilumos ir tai padeda sumažinti oro pasipriešinimą paukščio skrydžio metu. Tamsūs sparnai leidžia ore išlikti ilgiau sunaudojant mažiau energijos. Įdomu – ar ateityje matysime daugiau lėktuvų su tamsiais sparnais?
Kita inžinerinė klasė taip pat atliko tyrimą, tačiau jie pasirinko kitą inžinerinę kryptį ir aiškinosi paukščių skridimo trajektorijas, ieškojo informacijos apie paukščių migraciją skrendant V forma, kokia yra optimaliausia skrydžio pozicija, kas yra keliamoji oro srovė ir dar daugybę visokių inžinerinių aspektų, kurie remiasi aeoridinamikos dėsniais.
Kiekvienais metais atrodo, kad šiųmetinė inžinerijos diena yra išskirtinai gausi išvykomis, edukacijomis, eksperimentais, žiniomis ir tyrimais. Visgi, prieš kelias dienas turėtų veiklų kiekis, įvairovė ir prasmė, regis, nustelbia visas iki šiol buvusias dienas. Gera, kad Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos bendruomenė tapo ne tik artimesne, bet ir atsakingesne gamtinio pasaulio dalimi.
Parašykite komentarą