Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-04-23 |
Beveik 9000 mokesčių mokėtojų eurų pirmoje instancijoje prakišusi Klaipėdos savivaldybė eina va bank ir toliau bando įrodyti savo tiesą ginče su Labrenciškėje nemažą sklypą valdančiais verslininkais.
„Atvira Klaipėda“ jau ne kartą rašė, kad į teismo procesą išvirtę įvykiai prasidėjo, kai pernai vasario pabaigoje uostamiesčio mero posto siekęs Remigijus Žemaitaitis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino sąrašo bendražygio Vido Karolio vaizdo medžiaga. Pastarojoje po sklypą M. Jankaus g. 10 vaikščiojęs tuometinis partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas dėstė, jog čia dabar norima statyti gyvenamus pastatus.
„Sakykim taip – pavogti. Už 300 000 galite įsivaizduoti pusantro hektaro puikios žemės, kurioje galima statyti. Tiesiog ore atsiranda milijonas eurų ir daryt net nieko nereikia. Neplanuoja kitaip elgtis. Manyčiau, reikės šitą medžiagą perduoti Remigijui Žemaitaičiui, kad galėtume pajudinti šitą klausimą“, – kalbėjo V. Karolis.
Į tokį politinį chorą vėliau įsijungė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidate į Klaipėdos merus buvusi Ligita Girskienė.
Galiausiai liepos pabaigoje R. Žemaitaitis savo paskyroje pareiškė, jog „teisingumas turi triumfuoti“ ir informavo apie Savivaldybės administracijos pradedamą teisinį procesą dėl sutarties, pagal kurią buvo pradėtos detaliojo plano keitimo procedūros, nutraukimo.
Savivaldybės administracija teisme įrodinėjo, kad sklypą dabar valdanti bendrovė „Simonsita“ esą gana šiurkščiai pažeidinėja minėtosios sutarties sąlygas – neva neteisėtai siekia pakeisti esamą sklypo paskirtį iš visuomeninės į rekreacinę ir komercinę bei vilkina teritorijų planavimo procesą. Tuo metu verslininkai akcentavo, kad dabartinis miesto bendrasis planas numato, jog šiame sklype galimi net keli žemės naudojimo būdai – visuomeninė, komercinė, rekreacinė, bendro naudojimo, infrastruktūros ir atskirųjų želdynų. Tad jų pateikti koncepcijų sprendiniai dera su bendruoju planu. Pabrėžė „Simonsita“ ir faktą, kad tokia sutartis su savivaldybe buvo sudaryta 7 metų terminui, numatant galimybe jį dar ir pratęsti, o joks teisės aktas nereguliuoja detaliojo plano korektūros pasiūlymų skaičiaus ar pateikimo terminų.
Kovo viduryje bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė konstatavo, jog savivaldybės pretenzijos yra nepagrįstos. Atmetus Savivaldybės administracijos ieškinį, iš jos „Simonsitai“ priteista 8734,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Visgi Savivaldybės administracija nusprendė didinti statymus mokesčių mokėtojų sąskaita ir pasinaudojo teise tokį sprendimą skųsti Klaipėdos apygardos teismui bei prašo jo panaikinti jai nepalankų sprendimą bei nutraukti sutartį su „Simonsita“.
Savo skunde administracija tikina, jog pirma instanciją esą nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai įvertino ginčo esmę ir jo neišsprendė.
Savivaldybė tikina, jog „Simonsita“ bylos nagrinėjimo metu neslėpė, jog galiojančio detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas yra finansiškai nenaudingas, todėl ji siekia sklype statyti ir daugiabučius. Esą iš to galima daryti logišką išvada, jog miesto valdžia ir negali tikėtis sutarties įvykdymo.
Anot savivaldybės, tokiu savo sprendimu pirma instancija ignoravo visuomeninį interesą ir padidino darželių ir mokyklų „pakankamumo problemą“.
Apygardos teismui priėmus sprendimą šioje byloje jis įsigalios iškart, tačiau dar galės būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tiesa, pastarasis priima nagrinėti ne visus skundus.
Kaip šis vienintelis neužstatytas sklypas, kuris buvo išplėštas iš asilų ir asilėnų augintojų bendros su užsieniu įmonės senojo Gentvilo laikais vėl atsidūrė privačiose rankose? Kas tas didysis stogas, kuris prasuko tą pačią aferą trečią kartą? Kad savivaldybė bando jį susigrąžinti, tai yra gerai. Bet nuostolius turėtų sumokėti tokį sprendimą priėmę gudručiai, kuriems nubyrėjo nemenkas procentas. Kad bus pripažinti kada nors vagimis – nebesitiki.
tai gal vadinkime „daiktus” tikraisiais vardais. Paprasčiau apie visa tai. 1)Net urbanistiniame konkurse šis sklypas ir vėliau teritorijos detalusis planas, viešuose svarstymuose jį pristatant, visada buvo teigiama, kad teritorijoje numatoma mišri gyvenamoji statyba ( Individualūs, kotedžai, daugiabučiai), o ramiausiose vietose, atokiau nuo transporto srautų ( Liepojos gatvės)-būtini sklypai gyventojų švietimo įstaigoms ( darželiai, lopšeliai, ikipradinio, pradinio…ugdymo )mokyklos . Ir ne tokie monstrai kaip sovietmečiu po 1000 ir daugiau vietų. Tam ir buvo numatomi didesni sklypai su įvairiomis paskirtimis ( želdiniams , infrastruktūrai, bendram naudojimui, žaidimams ir t.t.) švietimo objektams . Tokia elementari urbanistinė logika. 2) Šiuo konkrečiu atveju teisėja demonstruoja visišką nenusigaudymą mieste, teigianti apie pakankamą tokio įstaigų tinklą šiaurinėje miesto dalyje, bet ir nepateikia tam jokių įrodančių tai dokumentų. P. teisėja – yra normatyvinė teisinė bazė-kiek privalo būti tokių įstaigų ir koks atstumas tarp jų pagal būsimų gyventojų skaičių į vieną ha teritorijos. Pasiskaičiuokite. 3)Keista , kad savivaldybės klerkai to neaiškina ar net nežino. 4)Prastums „simonsita” sklypą vos tik pasitvirtins detalų ir nieko nedaryma pasiims min +1 mln . į kišenę. 5)Sklypą įsigiję kiti vėl kurps dar daugiau kvadratų, kad sklypas „atsipirktų” . O liaudis komentuos-ir kokios negražios ir vėl dėžės…O iš ko ir kas tuos grožius darys jei tik vienas vingis- kuo pigiau ir kuo daugiau parduodamų kvadratų. 6) Jei jau tokiom maklėm mieste pastoviai žaidžiama tai kokia prasmė tų urbanistinių konkursų už savivaldybės -mūsų visų pinigus, metų metais detalių darymo? Po to visi dejuojame nuolat- mieste niekas nevyksta. O pradžiai- vyti lauk iš darbo tuos kas savivaldybėje išdavė planavimo sąlygas-dar vienas valdininkėlių biznelis. Ir tokius simonsitus tampyti teismuose kol bankrutuos ir sklypas atiteks vėl miestui. Ir tokių pvz. mieste begalė. Kada nors tai mieste turi baigtis.