Nors Klaipėdos turizmo, kultūros ir informacijos centras džiaugiasi augančiu turistų srautu, šioje srityje besidarbuojantys verslininkai konstatuoja, kad „visos bitės dūzgia, o medaus kaip nėra, taip nėra”.

Rugsėjo 14-ąją vykusio atviro Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Turizmo komiteto posėdžio metu kalbėta apie tai, kaip padaryti, kad turizmo sezonas uostamiestyje ir regione tęstųsi visus metus.

„Dabar devynis mėnesius turime tik liūdesį”, – konstatuoja naujasis KPPAR turizmo komiteto pirmininkas Gintautas Bertašius, UAB „MICHAELSON boutique HOTEL” savininkas.

Klaipėdos turizmo, kultūros ir informacijos centro vadovė Romena Savickienė posėdžio metu informavo, kad šioje įstaigoje iki rugsėjo 1-osios apsilankė 37 453 turistai – 13 proc. arba 4 714 žmonėmis daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Iki šiol uoste jau apsilankė 63 kruizinis laivas (74 716 turistų), kai pernai iš viso buvo atplaukęs 51 su 64 285 keleiviais.

Visgi G. Bertašius (nuotraukoje) kruizinių laivų turizmą sarkastiškai vadina „turistų krovos darbais” ir klausia, ką čia reikia daryti žiemą.

„Reikia bent 10-20 procentų daugiau svečių. Jei taip bus ir toliau, laukia turizmo sektoriaus mirtis”, – pesimistiškai prognozuoja verslininkas.

Tačiau R. Savickienė yra įsitikinusi, kad ir kruizinis turizmas yra naudingas miestui. Anot jos, organizacijos „Cruise Baltic” atliktas tyrimas rodo, kad į Klaipėdą atplaukęs turistas per dieną čia vidutiniškai palieka 25-45 Eur. Tad jei kaip atspirties tašką imtume 20 Eur, šiemet vis tiek tokie turistai uostamiesčiui jau atvežė mažiausiai 1,5 mln. Eur.

„Tikslas yra pasiekti, kad per sezoną atplauktų apie 100 laivų – maksimumas, kiek galėtų priimti mūsų uostas”, – sakė R. Savickienė.

Gana pesimistiškai apie turizmo situaciją kalbėjo ir „Friedricho pasažo” bei įmonės „Grūdoteka” savininkas Aidas Kaveckis. Anot jo, į Klaipėdą nėra ko skristi ar atvažiuoti, nes čia nėra ko veikti.

„Čia net iš Vilniaus ir Kauno nėra ko važiuoti, tai ką bekalbėti apie užsieniečius. Reikia galvoti apie sveikatingumo turizmo paslaugas. Oro susisiekimą su Kaliningradu, kur yra žmonės su dideliais pinigais. Reikia bandyti pasiekti ir 70 kilometrų bevizio režimo zoną – tada gyventume kaip inkstai taukuose. Būtina išspręsti šlykščių taksi problemą. Taip pat neturi būti jokios konkurencijos tarp regiono savivaldybių, kaip yra dabar, kai net šventės dubliuojasi – reikia susiderinti veiksmus ir su turistu žaisti kaip su kamuoliu perduodant iš rankų ir rankas. Neringoje jis turi pailsėti, Klaipėdoje papramogauti, o Palangoje pamiegoti”, – dėstė A. Kaveckis.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Fesr savo ruožtu siūlė regiono savivaldybės pažaboti ambicijas ir pripažinti, kad visgi pagrindinis traukos objektas yra nerija, tad į ją ir fokusuoti reklamą bei pasiūlymus, o paskui jau juos aplipdyti viso regiono lankytinais objektais bei paslaugomis.

„Būtina ir sutvarkyti prie marių esančius dviračių takus, nes jie dabar tiesiog apgailėtini”, – akcentavo A. Feser.