Šią savaitę dalyvavau Klaipėdos pramonininkų surengtame Klaipėdos ekonominio proveržio ir ateities strateginio vystymosi krypčių aptarime. Buvo išsakyta daug teisingų įžvalgų. Viena jų apie apie priemones, skatinančias jaunimą likti Klaipėdoje. Manyčiau, kad tai ypatingai svarbu, nes jei nepradėsime kurti darbo vietų jaunimui, jokios ateities neturės nei miestas, nei regionas.

Tačiau studijoje pasigedau detalesnio požiūrio į įmonių atveriamas galimybes. Reikia išnaudoti Klaipėdos stiprybes – sektorius, kurie jau yra įleidę šaknis šiame regione ir sėkmingai vystomi. Būtent šiuose sektoriuose veikiančios įmonės turi apibrėžti savo plėtros perspektyvas, kryptis ir planus, nes tai padės suformuoti realų miesto vystymosi paveikslą. Tuomet bus galima realiai planuoti švietimo, visuomeninių įstaigų ir kitas veiklas.

Klaipėda turi išnaudoti savo puikią geografinę padėtį ir turimas transporto jungtis. Man iki šiol lieka mįslė, kodėl Klaipėda nevysto savo paslaugų centrų? Juk yra puikus susisiekimas su Skandinavija, o šios kaimyninės valstybės, mažindamos savo įmonių sąnaudas, perkelia savo paslaugų centrus į kaimyninių valstybių miestus. Kodėl jų nėra Klaipėdoje? Akivaizdu, kad trūksta įdirbio. Klaipėda neturi praleisti šios unikalios galimybės – reikia pradėti derybas su rimtais centrais, perkeliančiais savo „back“ ofisus.

Dėl kaimynystės su Skandinavijos valstybėmis uostamiestis gali kryptingai siekti ir gamybinių ryšių su šiomis šalimis. Tačiau pradžiai reikia realiai įvertinti bendradarbiavimo mastelius – regionas su regionu, jų vidutinės įmonės su mūsų įmonėmis. Mastelio taisyklės, mezgant bendradarbiavimą tarp regionų, yra labai svarbios.

Mums visiems reikia permainų ir mes jų laukiame. Žmonės išvažiuoja, nes prarado tikėjimą, kad šitoje valstybėje jie gali susikurti orų gyvenimą. Manau, kad įgyvendinus Klaipėdos strategiją, būtų sukurta sėkmės istorija, kuri gali paskatinti žmones grįžti. Tai būtų svarbi žinia išvykusiems, laukiantiems žinios apie permainas.

Klaipėdos ekonominio proveržio strategiją su konsultantų pagalba ruošia būrys partnerių: Klaipėdos miesto savivaldybė, universitetas, asocijuotos verslo struktūros ir Klaipėdos LEZ. Pati geriausia žinia yra ta, regionas pats rūpinasi savo ateitimi. Tai puikus sektinas pavyzdys kitiems regionams pradėti spręsti savo ateitį, nelaukiant centrinės valdžios nurodymų. Aš tikiu šio projekto sėkme – jis GALI tapti etalonu kitoms Lietuvos savivaldybėms.

Parengta pagal Roberto Dargio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento „Facebook” paskyrą