Nesu bambeklė, atvirkščiai – draugai ir pažįstami mane vadina optimizmo įsikūnijimu. Žodžiu, mano stiklinė visada yra artipilnė.
Tačiau kai kurie nelogiški reikalavimai kartais ir mane išmuša iš vėžių.
Asociatyvi nuotr.
Pamačiusi, kad mobiliojo ryšio salone nėra žmonių (viena darbuotoja aptarnavo tik vieną klientę) prisiminiau, jog reiktų pasikeisti pokalbių planą. (Žinia, internetu to kažkodėl padaryti neleidžiama). Kad teko laukti 20 minučių, kol pasirodė antroji darbuotoja – smulkmena, mes prie to juk nuo sovietmečio pripratę. (Nes vienintelė darbuotoja vis dar aptarnavo be perstojo kalbančią vienintelę klientę).
Tačiau kantrybės taurė trūko sužinojus, jog, norint pasikeisti pokalbių planą, būtina pateikti asmens dokumentą!
Tai, kad aš stoviu sveika gyva, kad net galiu, jei reikia, padiktuoti savo asmens kodą, kad operatorius turi mano pasirašytą sutartį, kurioje nurodyti visi asmens duomenys – tie argumentai, pasirodo, yra nieko verti. Reikia asmens dokumento, nors užmušk!
Žinoma, darbuotoja dėl tų kvailų taisyklių nekalta, ji bijo prarasti darbo vietą ir laikosi reikalavimų. Bet kas juos, tuos reikalavimus, tokius gudrius sugalvojo? Ir kas yra asmeninio žmogaus pokalbių plano pakeitimas – kažkokia slapta „žvalgybinė“ operacija?!
Bet čia dar ne viskas. Kai po ilgų įkalbinėjimų plano taip ir nepakeitė (į parduotuvę asmens dokumento tikrai nesinešioju), jaunoji darbuotoja lyg tarp kitko tarstelėjo: „Arba pasikeiskite planą telefonu, paskambinę…“
Tai mane galutinai „užmušė“ – gyvam, prieš akis matomam žmogui pakeisti plano be dokumentų negalima, o štai vien tik išgirdus jo balsą telefone – jokių problemų!
Štai ir mąstau: kam visgi negerai su logika – man ar tiems mobiliojo ryšio bendrovės asams?
Julija, klaipėdietė
P. S. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – grįžusi namo, nusprendžiau buvusio pigesnio plano į naują, brangesnį, nebekeisti 🙂
Demesio trukumas poniai 😀 ir jei su nervais negerai pas psihologa apsilankykite