Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko Svajūno Bliudsukio pateikiamais duomenimis, šiemet jo vadovaujamame ir Klaipėdos rajono apylinkės teisme jau išnagrinėtos 38 bylos dėl nepilnamečių rūkymo.

Įstatymas numato draudimą nepilnamečiams rūkyti (vartoti) ir turėti ne tik paprastas, bet ir elektronines cigaretes. Iš minėtųjų 38 teismą pasiekusių bylų 15 atvejų buvo susiję su elektroninėmis cigaretėmis.

“Teismo posėdžiuose paauglių istorijos kartojasi: dauguma jaunuolių prašo nepažįstamųjų arba valkataujančių asmenų nupirkti tabako gaminių. Policijos pareigūnams užfiksavus pažeidimą – rūkančius paauglius ir surašius protokolą, dėl nuobaudos nepilnamečiui
skyrimo visuomet sprendžia teismas”, – teigia S. Bliudsukis.

Pažeidus įstatymą nepilnamečiui gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų su tabako ar susijusių gaminių konfiskavimu. Pakartotinas nusižengimas užtraukia baudą jau nuo 50 iki 90 eurų.

Administracinė nuobauda po jos skyrimo galioja vienerius metus, per tuos metus padarius analogišką nusižengimą pakartotinai, pagal praktiką už jį skiriama jau griežtesnė nuobauda.

S. Bliudsukis akcentuoja, kad kiekviena administracinė nuobauda yra asmenį charakterizuojanti medžiaga, galinti turėti padarinių asmeniui ateityje. Pavyzdžiui, nors praėjus metams po nepilnamečiui už rūkymą skirtos nuobaudos skyrimo ir nepadarius naujų nusižengimų, teisinės galios ji nebeturi, tačiau jei asmuo bus ne kartą baustas administracine tvarka už tyčinius nusižengimus, tai gali būti kliūtis jam ateityje ketinant tapti politiku, karininku, teisėsaugos institucijų – policijos, pasienio ar muitinės – pareigūnu. Be to, baudžiamajame procese teismas visuomet atsižvelgia į galiojančias nuobaudas, kurios tampa kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Už nusižengimus nepilnamečiai atsako nuo 16 metų. Jeigu administracinį nusižengimą padarė nepilnametis, kuriam nebuvo sukakę šešiolika metų, atlikus tyrimą informacija apie šį nusižengimą ir jį padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui. Pastarasis informaciją perduoda Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Ši informacija gali tapti viena iš priežasčių, dėl ko šeima gali būti įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Be to gali būti taikomos kitos socialinio pobūdžio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme – vaiko švietimo pagalba ar dienos socialinės priežiūros.