Klaipėdos savivaldybė, reaguodama į menininkų prašymus, pradeda daryti konkrečius darbus, kad Turto banko nesėkmingai pardavinėjamas buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatas būtų perleistas jos nuosavybėn. Čia už preliminarią 10 mln. Eur sumą ketinama sukurti menininkų Meką.

XIX a. pastatų komplekso prikėlimas naujam gyvenimui gali kainuoti apie 10 mln. eurų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tokiems planams jau pritarė miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos bei Sveikatos ir socialinių reikalų komitetai.

Jau įvyko keturi Turto banko organizuojami aukcionai, tačiau niekas nepageidavo įsigyti šio pastatų komplekso.  Liepą į Savivaldybę raštu kreipėsi miesto menininkams bei kultūros vadybininkams atstovaujanti iniciatyvinė grupė ir prašė perimti pastatų kompleksą bei pritaikyti jį menininkų dirbtuvėms, studijoms, rezidencijoms ir kitoms kultūros reikmėms. Prie kreipimosi buvo pridėta per 300 įvairius kultūros bei meno sektorius atstovaujančių asmenų parašų.

Savivaldybės administracijos parengtuose aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad buvęs policijos pastatų kompleksas „galėtų realiai prisidėti prie Kultūros strategijos 2030 tikslų įgyvendinimo ir tapti ne tik kūrybos, bet ir bendruomenių susitikimų, edukacijos, tyrimų laboratorijomis, regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo centru, šiuolaikinio meno katalizatoriumi bei prodiuseriu”.

Jo vizija – „unikalaus grožio ir istorinės reikšmės aplinkoje įsikūręs kūrybos, edukacijos, gebėjimų ugdymo, jaunimo iniciatyvų inkubavimo ir tarptautinių mainų centras, kuriame reziduoja, kuria ir tarpusavyje bendradarbiauja talentingi miesto, Lietuvos bei užsienio menininkai”. Čia nuolat turėtų būti organizuojami išskirtiniai kultūros bei meno projektai ir kt.

Teigiama, kad pastate reziduos įvairių sričių menininkai, veiks renginių salės, kiemas, šiuolaikiški muziejai, galerijos, ekspozicijų erdvės, skaitykla, biblioteka, kūrybos laboratorijos, kavinė, muzikos klubas ir kt. Čia regima vieta ir verslui – galėtų veikti hostelis, meno galerija-parduotuvė, muzikos klubas, nedidelės autorinių darbų parduotuvėlės ir t.t.

Pusę rūsių ploto užimtų interaktyvi šiuolaikinio meno instaliacija – Laiko muziejus. Rengiant ir įgyvendinant šį projektą, numatomas bendradarbiavimas su konceptualiai giminingu laiko muziejumi Vokietijoje (www.knowtime.de).

Ketvirtadalį kamerų esą be didesnių investicijų galima būtų „konvertuoti” į išskirtinės nakvynės kambarius, norintiems patirti senovinio autentiško kalėjimo specifiką. Likusiose patalpose numatoma įrengti kavinės patalpas su savo teritorija komplekso kieme.

Sporto salė, neturinti valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statuso, atlikus kosmetinį remontą esą būtų puiki erdvė organizuoti alternatyvios muzikos, teatro, šokio, parodų ir kitokio pobūdžio renginius, kokių kitur dėl Klaipėdos kultūrinių erdvių specifikos negalima ar nepriimtina rengti. Po sale yra atitinkamo dydžio rūsių patalpos, kuriose galima būtų įrengti įrašų studiją bei pagalbines patalpas įrangai laikyti.

Šalia esančius garažus ketinama nugriauti ir vietoje jų įrengti mašinų stovėjimo aikštelę.

Iš visų pusių uždarą komplekso kiemą planuojama uždengti stiklinių stogu, kad jis galėtų būti išnaudojamas visus metus. Kieme esą galima rengti koncertus, spektaklius, kino seansus, performansus, parodas, festivalius, muges.

Viso komplekso bendras plotas sudaro apie 12 785 kv. m. Numatoma, kad jo konversija ir įveiklinimas turėtų vykti etapais, išsitęsiančiais apie 8 metus. Jie preliminariai atsieitų apie 10 mln. eurų.

Kompleksui administruoti ir pritaikyti kūrybinėms veikloms būtų steigiama viešoji įstaiga, kurios steigėjomis (dalininkėmis) taptų Savivaldybė ir miesto menininkus vienijanti asociacija. Neatmetama galimybė, kad dalininkais taps ir kūrybinės sąjungos, asocijuotos verslo struktūros, aukštojo mokslo institucijos ir pan.

„Tikėtina, kad komplekso vystymo projektas gali būti investiciškai patrauklus privačiam verslui, nes jame planuojamos kultūrinės bei meninės veiklos bei aukštas bendruomenių įtraukties lygis, generuos nemažus lankytojų srautus”, – rašoma aiškinamajame rašte.

Kompleksas Savivaldybei gali būti perduotas Vyriausybės nutarimu. O pastarajam rengti būtinas Savivaldybės tarybos sutikimas perimti šiuos pastatus.

Pasak Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, perėmimo procesas esant teigiamam Vyriausybės sprendimui gali užtrukti apie pusmetį. Vėliau būtų vykdomi avarinės būklės likvidavimo darbai.

„Kad neatsitiktų taip, kaip su Kultūros fabriku, kuris dėl patalpų specifikos yra orientuotas į IT sektorių ir scenos menus ir ne visi kūrėjai gali ten reziduoti, prie šio projekto nuo pat pradžios įsitraukia dauguma menininkų. Čia gali atsirasti vietos ir socialiniams poreikiams tenkinti. Kompleksas savotiška talentų kalve irgi gali tapti. Tai tikrai bus ne standartinė menininkų rezidencija, o darbas su bendruomenėmis, jas įtraukiant. Galvojame ir apie jaunimo kultūrinį inkubatorių. Įgyvendinant projektą gali būti daromos įvairios korekcijos. Iniciatyvinė menininkų grupė steigia asociaciją, kad dalyvautų viešosios įstaigos veikloje ir visuose projekto etapuose. Bus tvirtinama ir konkreti veiksmų programa. Kuriame modelį su viešaja įstaiga, kurioje dirbtų trys-penki stiprūs vadybininkai. Bandysime gauti ir ES paramos, nors viskas kultūrai jau yra iš esmės paskirstyta, bet situacija dinamiška ir keičiasi”, – pirmadienį Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams kalbėjo N. Lendraitis.

Dėl tolesnio šio projekto likimo miesto Taryba spręs jau šį ketvirtadienį.

Informacija

Neogotikos stiliaus pastatų kompleksas buvo pastatytas 1862 m. Centrinėje pastato dalyje įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos. Čia buvo ir kalėjimo kameros. 1898 m. pristatytas priestatas, kuriame buvo įrengti butai tarnautojams, atskiras sektorius moterims. Dar buvo pastatytos dirbtuvės. Nuo 1885 m. minėtame komplekse veikė Apygardos teismas.