Protestas prieš Klaipėdos išorinio uosto statybas (5)

Mums rašo
Avatar photoAtvira Klaipėda
2017-10-18

Prezidentei Daliai Grybauskaitei,

Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui,

Aplinkos apsaugos ministrui Kęstučiui Navickui,

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui,

Valstybinei kultūros paveldo komisijai

Būdami Lietuvos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 18, 25, 33, 46 straipsniais ir tarptautiniais susitarimais, griežtai protestuojame prieš Klaipėdos miesto pietinės ir šiaurinės dalies grandiozinę pramoninę uosto plėtrą, atimant paskutinį plyšelį prie jūros – Melnragės, Girulių paplūdimius ir šalia esantį pušyną.

Palmiros Mart nuotr.

Uosto direkcija ir vyriausybė gerai žino, kad Klaipėdos uosto krova – didžiausia Baltijos šalyse. Todėl nenuostabu, kad taršos lygis Klaipėdoje – didžiausias Europoje. Stebina ir tai, kad nėra jokio ekonominio ir ekologinio įvertinimo. Girdime tik abstrakčias frazes ir reikalavimą besąlygiškai pritarti Uosto planams. Jokios dokumentinės medžiagos visuomenė negauna. Atrodo, kad svarbiausia valdžios atstovams – išplėsti uostą, neprisiimant jokios atsakomybės. Iki galo nėra įvertintas jo mastas. Negirdime jokių ekonominių ir ekologinių įvertinimų, kokią plėtros naudą ir kokią žalą tai padarys aplinkai pinigine išraiška.

Todėl tvirtai sakome „Ne“ uosto planuose numatytai grandiozinei plėtrai šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyje. Mes skelbiame šį protestą, informuodami apie galimas pasekmes, pateikdami mūsų reikalavimus ir teisės aktus, kurie buvo pažeisti, kuriant šį projektą.

Galimos šio projekto vystymo pasekmės:

  • Darydami išvadas apie kranto eroziją iš dalies remiamės 2002 metais atliktų molo įrengimo darbų pasekmėmis, dėl kurių prasidėjo stipri ir negrįžtama dalies pajūrio ruožo erozija. Tokių įrengimų vystymo katastrofiškos pasekmės gamtai atsispindi ir užsienio šalių praktikoje. Kadangi Lietuvoje esantis pajūrio ruožas yra pakankamai trumpas, šio uosto vystymo pasekmės būtų labai skaudžios įvairiais aspektais – tai ne tik gamtos suniokojimas, oro tarša, tačiau ypatingai didelė žala butų padaryta rekreacijai bei turizmui, kuris yra pagrindinis Palangos ir Šventosios miestų gyventojų pragyvenimo šaltinis.
  • Nuo š. m. lapkričio 1 dienos įsigalioja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai, kurie padidins leistiną teršalų šalinimą į aplinką, todėl vietos gyventojus neramina padidėjusi grėsmė jų sveikatai dėl planuojamos uosto plėtros. Nejaugi valstybės vertybės pasikeitė tiek, kad žadama ekonominė nauda yra svarbesnė nei žmonių sveikata? Ar valstybei rūpi jos ateities – vaikų – likimas, jei padidinus teršalų kiekių normas ir pastačius jas skleidžiantį monstrą, jiems kyla didesnė rizika susirgti vėžiu, astma, bronchitais ir kitomis ligomis? Kieno interesus valstybė gina?
  • Ekonominiai nuostoliai laukia krantų erozijai pažeidus paplūdimius, jose esančias sezonines pramogų erdves. Tai sunku įvertinti, tačiau galime įsivaizduoti, koks nuostolis tai būtų Palangos miestui, kai pagrindinis vietinių gyventojų pajamų šaltinis yra turistinės paslaugos.
  • Estetinė, kultūrinė žala. Kur klaipėdiečiai grožėsis saulėlydžiais, bangų mūša? Tikrai ne žvelgiant į krovos darbus ir byrančias bei vėjo plaikstomas krovimo atliekas.

Vystant šį projektą pažeidžiama:

  • Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), XXVI str.109 ir 110 punktais;
  • Gamtinio karkaso nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. D1-624 (toliau – nuostatai), 2, 6, 8, 9 ir 16 punktais;
  • Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 41 str.. Visos koncepcijos alternatyvos pažeidžia gamtinį karkasą ir tai neatitinka 6, 8 ir 16 punktų reikalavimų;
  • Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 dalies 1 punktui ir 5 daliai dėl Smeltės botaninio draustinio teritorijos.
  • Tarptautinė biologinės įvairovės konvencija, jos 8 str. b) c) d) e) i) punktai, 14 straipsnio a) b) c) punktai.
  • Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso) 6, 7, 8 str.
  • Europos kraštovaizdžio konvencijos 5, 6 str.
  • Teritorijų planavimo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatos, nesudarius visuomenei galimybės susipažinti su numatyta SAZ teritorija. Esant uosto bendrojo plano viršenybei prieš bendrąjį miesto planą bus užkirsta galimybė visuomenei pareikšti savo nuomonę, o tai pažeis viešąjį interesą ginančias nuostatas esant valstybinės reikšmės projektui. Nenustatytos SAZ neleidžia vertinti jų naudojimo galimybių ateityje, taip pat nesant išnagrinėtos naujų poilsio zonų miestiečiams įrengimo galimybių, neperžiūrėtos pajūrio juostos ir kiti apribojimai pakrantėse, nenurodytos veiksmingos priemonės rodo, kad projekto vystymas nevykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat bus pažeistos šio įstatymo 25 str. 2 punkto nuostatos.
  • Aplinkos apsaugos ministro įsakymu nustatytų sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisyklių III dalis, įsakymo Nr. V-586.
  • LR Vyriausybės nutarimas dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, Nr. 967, 3 str. 6 punktas esant rengiamo plano ribojimuisi ir galimu poveikiu „Natura 2000“ teritorijoms.
  • LR Vyriausybės programos 267 punktas dėl galimybės piliečiams dalyvauti priimant sprendimus bei galimybių sudarymo visuomenei susipažinti su kiekvienos alternatyvos socialinėmis, ekonominėmis ir aplinkosauginėmis pasekmėmis.

Siekdami apginti ir išsaugoti pajūrį ir vietos gyventojų interesus, mes reikalaujame:

  • Uosto pramoninę plėtrą perkelti į Būtingę.
  • Reikalaujame, kad uosto plėtrai rengiamuose dokumentuose, įskaitant bendrąjį planą būtų numatyti šie dalykai:
  • Atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kad būtų nustatytas galimas triukšmo, užterštumo lygis;
  • Geležinkelio ir sunkaus transporto keliai būtų maksimaliai atitraukti nuo gyvenamųjų rajonų ir atskirti sanitarine zona ir triukšmą sugeriančiomis sienelėmis;
  • Nustatyta tiksli galima uosto plėtros zona įvertinant mažiausiai trijų šimtų metrų sanitarinę zoną nuo uosto teritorijos ir galimų geležinkelio kelių, suformuojant kalvą, apželdintą apsauginiu mišku, ir garsą sugeriančia sienele;
  • Nustatyta/įvardinta galima vieta, kur būtų iškeliami gyventojai pakliūvantys į uosto plėtros, sanitarines zonas, įvertinant, kad visiems iškeliamiems gyventojams atkurtos ne blogesnės kokybės/vertės gyvenimo sąlygos, atitinkančios esamai, t. y. pajūrio zonoje, miško apsuptyje tuo pačiu miesto teritorijoje, su visa miesto infrastruktūra ir viešuoju transportu;
  • Nustatyta/įvardinta skaidri kompensavimo sistema gyventojams, tai yra nacionalizuojamo turto vertinimas būtų atliktas pagal aukščiausios rinkos vertės kainas, įvertinant NT vertės nuvertėjimą dėl uosto plėtros (t. y. kad gyventojai, jei tai yra būtina, galėtų parduoti/įkeisti savo turtą su valstybės garantuotu paketu – būsima galima perkėlimo vietove ir kompensacijas);
  • Teritorijoms, patenkančioms į uosto plėtros zonas, būtų nustatyti realūs turto paėmimo uosto reikmėms terminai, tai yra, kad gyventojai, verslas ar miestas galėtų skaičiuoti, įvertinti savo investicijų atsipirkimą, o uostas prisidėtų prie teritorijų tvarkymo (NT vertės palaikymo) visu šiuo laikotarpiu.                                                                                                                                                              

                                                                                                                 Melnragės bendruomenės asociacija  

 

Žymos:

Komentarai (5):

Atsakymai į “Protestas prieš Klaipėdos išorinio uosto statybas”: 5

  1. RCh parašė:

    Mes lietuviai esame 3-ti Europos Sąjungoje nuo galo, pagal pragyvenimo lygį todėl, kad dažnai priešinamės naujovėms, ekonominei plėtrai. 3-čdalis tautos paliko Lietuvą. kadangi nemato perspektyvos. Susimastykite. Jeigu norime, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai gyventų modernioje šalyje turime eiti į priekį. Lietuva be giliavandenio uosto – šalis be ateities. Laivai tiktai didės.
    Jeigu norime, kad Klaipėdos uostas toliau sėkmingai vysytųsi, jau vakar turėjome pradėti statyti giliavandenį uostą. Mes dažnai įlipame į „nuvažiuojantį traukinį” paskutiniai. Jeigu įsivelsime į debatus su keliais nepatenkintais, nepritariančiais, rizikuojame, kad kada nors, o laikas bėga labai greitai, Klaipėdos uostas liks antraeilis, žvejų kaimelio lygio uostelis.

  2. Dalia parašė:

    Mūsų SVEIKATA ir SVEIKA aplinka yra didžiausia pridėtinė vertė. Visi kiti „pelnai” tik po to! Jeigu mums nekenkia

  3. Keista pozicija: „nieko nestatykime, nieko negaminkime”
    . Protestuokime prieš naujas darbo vietas ir pridėtinę vartę ir , kartu verkime:
    „kaip blogai , nėra darbo ir Lietuva nyksta”.

  4. Raimondas parašė:

    Ar išgirdo kas nors balsus prieš, kai pastatė monstrą- dujų sandėlį vidury Kuršių marių? Niekas.! Kai „išrinktieji prie lovio” nusprendžia pavogti – jie ir pavogia nepaisydami jokių protestų.

  5. Kskis parašė:

    Plėšrūnai iki galo nesugeba išnaudoti esamų krantinių o nori pasiimti visas miesto teritorijas prieinančias prie vandens.Uostas tuščias stovi..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI



Pin It on Pinterest

Share This