Politika, Svarbu, Temos

Seimo nary, kaip sekasi vykdyti pažadus?

Avatar

Martynas Vainorius
2017-10-18


Spalio 23-ąją sukaks metai, kai įvyko antrasis Seimo rinkimų turas ir paaiškėjo visa naujojo parlamento sudėtis. Ta proga portalas „Atvira Klaipėda“ paprašė uostamiesčio vienmandatėse apygardose išrinktų ar jose nesėkmingai kandidatavusių, bet į Seimą pagal sąrašą išrinktų parlamentarų atsakyti į klausimus apie rinkiminius pažadus, nuveiktus ir planuojamus darbus.

Straipsnių cikle Seimo narių atsakymai bus skelbiami chronologiškai, pagal jų atsiuntimo laiką. Tad ciklą pradedame valstiečių atstovo Algimanto Kirkučio atsakymais, kuriuos jis pateikė dar tos pačios dienos vakarą, kai jie buvo išsiųsti.

„Parengėme naujos medicinos srities – Gyvensenos medicinos specialisto veiklos aprašą. Pagal šį aprašą Lietuva pirmoji iš ES šalių į savo sveikatos apsaugos sistemą nuo 2018.01.01 dienos įsiveda tokio specialisto pareigybę. Tai specialistas, kuris tiesiogiai bus atsakingas už piliečių sveikatos tausojimą ir sustiprinimą bei sveikos gyvensenos priemonių panaudojimą siekiant lėtinių neinfekcinių ligų reversijos ir profilaktikos. Manau, kad šis laimėjimas – svarbiausias darbas, kurį pavyko padaryti per praėjusį laiką Seime. Tai sėkla, kuri gali išaugti į stiprų ir galingą medį“, – teigia Algimantas Kirkutis.

„Prabėgo darbo metai Seime. Man tai buvo sunkus, reikalaujantis daug naujų žinių ir rimtų pastangų laikotarpis, nes įgūdžiai, kuriuos įgijau dirbdamas gydytoju, netiko siekiant suvokti ir prisitaikyti prie biurokratinių ir teisinių vingrybių, kuriomis meistriškai manipuliuoja kolegos, dirbantys Seime ne pirmą dešimtmetį. Dažnai jaučiausi kaip pirmokas laikydamas egzaminus kartu su dvyliktoku. Tačiau laikas daro savo ir po truputėli Seimo naujokai pradeda suprasti , kad „nešventieji puodus žiedžia“, – tokia įžanga savo atsakymus pradėjo A. Kirkutis, prieš metus Baltijos rinkimų apygardoje įveikęs konservatorę Agnę Bilotaitę (56,79 proc. balsų prieš 38,81 proc.).

Kandidatuodamas į Seimą akcentavote, kad dirbdamas daugiau nei tris dešimtis metų mediku gerai įsiklausėte į sergančių ir brandžių žmonių problemas bei lūkesčius. Kuriuos iš jų jau pavyko išspręsti ar atliepti?

Dirbdamas gydytoju daugeliui žmonių padėjau įveikti jų negalavimus, tačiau supratau, kad norint žmones padaryti sveikais to nepakanka. Gydytojas, stabdydamas ligos simptomus, tik atideda problemos sprendimą vėlesniam laikui. Nepašalinus priežasčių po tam tikro laiko liga dažniausiai sugrįžta. Tada ligonis vėl prašo gydytojo pagalbos. Tai jį skurdina ir daro priklausomu nuo medikų. Taip užsisuka sūkurys – „kuo daugiau gydome tuo daugiau turime ligonių“. Deja, bet tokiu principu veikia mūsų sveikatos apsaugos sistema. Ligų gydymui skiriame 99% visų sveikatos išteklių. Norint iš tikrųjų padėti žmonėms reikia šalinti ligas sukeliančias priežastis. Tam reikia naujų žinių, išteklių ir pačių žmonių teisingo problemos suvokimo. Kad įveiktume šią milžinišką užduotį pirmą kartą Seimo istorijoje sukūrėme specialią instituciją – Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetį. Būdamas pakomitečio pirmininku nuo gegužės, kada pradėjo veikti pakomitetis, jau pravedžiau keliolika posėdžių, kurių metu svarstėme svarbiausias problemas, numatėme tolimesnius veiklos žingsnius sveikos gyvensenos link.

Taip pat teigėte, kad gerai suprantate šalies švietimo ir mokslo problemas bei jų sprendimo svarbą mūsų visuomenei. Ką pavyko išspręsti?

Kultūra ir švietimas – mūsų visuomenės gerovės, o mokslas ir inovacijos jos ateities pagrindas. Tai man suvokti padėjo V. Storostos – Vydūno darbų studijos. Seimo sesijos metu aktyviai organizavau ir dalyvavau visuose švietimo ir mokslo ministrės, Seimo švietimo ir mokslo reikalų komiteto pirmininko ir kitų atsakingų asmenų susitikimuose su Klaipėdos universiteto, kitų Klaipėdos aukštųjų mokyklų, savivaldybės aukščiausiais pareigūnais. Visų susitikimų metu siekiau Klaipėdoje išsaugoti savarankiškas aukštojo universitetinio mokslo ir kultūros studijas. Galiu pasidžiaugti, kad kartu su kolegomis mums pavyko sustabdyti naujojoje švietimo ir mokslo reformoje Klaipėdos universitetui iškilusią grėsmę būti sujungtam su Kauno ir Vilniaus aukštosiomis mokyklomis.

Tam, kad būtų lengviau spręsti krašto problemas, pirmosios sesijos metu mano iniciatyva Seime buvo įkurta Laikinoji Seimo narių iš Vakarų Lietuvos grupė „Vydūno keliu į darnią Lietuvą“. Vieningai pareikšta šios grupės narių nuomonė buvo gerai girdima tiek Seimo, tiek partijų vadovybės.

Tvirtinote ir tai, kad gana gerai įsigilinote į verslo organizavimo šalyje subtilybes ir problemas. Kokias jums jau pavyko išspręsti?

Antra, šalia sveikatos problematika, kurioje matau labai potencialias galimybes pagerinti Vakarų Lietuvos žmonių gyvenimą, yra regioninė politika. Deja, kol kas Lietuva ES yra pozicionuojama kaip du regionai – Vilnius ir Lietuva. Toks pozicionavimas koncentruoja visą ES pagalbą Lietuvos respublikai sostinėje. Gaudami tik 10% ES paramos šalies regionai priversti skursti.

Siekiant įtakoti susidariusią situaciją LVŽS buvo suformuota Regioninės politikos formavimo grupė. Jos nariai mane išsirinko savo vadovu. Grupės pagrindinis tikslas rengti teisės aktus ir vykdyti konsultacijas, siekiant Lietuvą ES reprezentuoti trimis regionais – Vakarų, Vidurio ir Rytų. Toks Lietuvos regionalizavimas atvertų naujas galimybes savivaldai visuose lygiuose ir savarankiškesnius sprendimams kuriant ir skatinant verslą Lietuvos pajūryje. Žinoma, tai nebus paprasta pasiekti. Tam, kad peržiūrint ES regionavimą 2019 m. mums pavyktų realizuoti savo siekius prireiks mūsų visu suderintų vieningų veiksmų.

Teigėte, kad jums nereikės daug laiko suprasti, kaip efektyviai išnaudoti Seimo nario mandatą, kad “padarytumėte Lietuvos žmonių gyvenimą geresnį”.  Gal galite pavardinti, kokie jūsų inicijuoti sprendimai jau pagerino gyvenimą Lietuvoje.

Neprisimenu, jog rinkiminės kompanijos metu būčiau teigęs, kad man neprireiks daug laiko suprasti, kaip išnaudoti Seimo nario mandatą siekiant žmonių gyvenimą padaryti geresniu. Tačiau dabar galiu su visa atsakomybe pasakyti, kad norint padaryti rimtus, sisteminius, pokyčius mūsų teisėtvarkos sistemoje, reikia įvertinti labai daug svarbių aplinkybių, juridiškai teisingai suformuluoti naujus įstatymus ir užsitikrinti jų priėmimui reikalingą Seimo narių daugumą. Tam reikia tikrai nemažai laiko ir pastangų. Kartai prireikia net visos Seimo nario kadencijos.

Atsakyti į klausimą, kokie sprendimai pagerino gyvenimą Lietuvoje, labai sunku. Manau, kad pavyko priimti sprendimus, kurie nepablogino Klaipėdos žmonėms gyvenimo ir tai, mano galva, yra svarbu. Kaip pavyzdį galiu pateikti gana skubotą ir pakankamai neišdiskutuotą mėginimą Klaipėdos jūrininkų ligoninę sujungti su Kauno klinikomis. Šį žingsnį man pavyko laiku sustabdyti. Jo pasekoje būtų pagerėjęs gyvenimas kai kuriems valdininkams, bet tuo pačiu būtų užkirsta galimybė ateityje organizuoti universiteto lygio trečiąją Lietuvos klinikinę ligoninę Klaipėdoje. Beje, tai yra suplanuota šios vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos programose. Esu įsitikinęs, kad toks veiksmas galėjo atsiliepti klaipėdiečiams teikiamų sveikatos paslaugų kokybei ir priverstų juos kvalifikuoto gydymo ieškoti Kaune ir Vilniuje.

Teigėte, kad kurdamas Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmus susidūrėte su eile taisytinų dalykų šalies Sveikatos apsaugos sistemos įstatyme. Ar pavyko juos ištaisyti?

Kurdamas ir vėliau vadovaudamas Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmams tikrai susidūriau su labai daug iššūkių, kurių nepajėgėme išspręsti. Mėginome parengti įstatymo projektą, tačiau jis buvo labai stipriai kritikuojamas ministerijos klerkų. Neslėpsiu, viena iš priežasčių, paskatinusių mane kandidatuoti Seimą, ir buvo noras išspręsti šį užsitęsusi klausimą.

Akcentavote, kad aktyviai prisidėjote prie tuo metu rengto Papildomosios ir alternatyviosios medicinos įstatymo. Kokie šio darbo rezultatai?

Turiu pastebėti, kad į Papildomosios ir alternatyviosios medicinos veiklą, kaip paslaugų teikėjai ir gavėjai, įtraukta labai daug Lietuvos gyventojų. Problema iš tiesų labai didelė ir sudėtinga. Praeitą sesiją turėjome specialų pakomitečio posėdį, skirtą šiai problemai. Iki to keletą kartų buvome susitikę su šią sritį kuruojančia sveikatos apsaugos viceministre ir kitais atsakingais ministerijos pareigūnais. Šių susitikimų metu aptarinėjome problemą ir rengiamo įstatymo niuansus. Šios sesijos metu esame paskyrę dar du posėdžius. Kartu su ministerija esame užsiplanavę ir rimtai nusiteikę dar šios sesijos metu parengti reikalingus dokumentus ir įstatymą.

Pabrėžėte, kad iki šios kadencijos Seimo sveikatos tausojimas ir stiprinimas bei reali ligų prevencija buvo likusi “tuščiais tauškalais, kuriems buvo skiriama apie 1 procentą viso sveikatos apsaugos biudžeto”. Kaip yra dabar? Ką pakeitėte?

Organizavome Seimo sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio ir sveikatos apsaugos ministro bei kitų atsakingų ministerijos darbuotojų bendrą posėdį. Šio posėdžio metu suderinome ministerijos ir Seimo pakomitečio veiksmus siekiant integruoti sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklą į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.

Pagal posėdžio metu paruoštą planą drauge su Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų atstovai, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento, Valstybinių ligonių kasų atsakingais darbuotojai parengėme naujos medicinos srities – Gyvensenos medicinos specialisto veiklos aprašą. Pagal šį aprašą Lietuva pirmoji iš ES šalių į savo sveikatos apsaugos sistemą nuo 2018.01.01 dienos įsiveda tokio specialisto pareigybę. Tai specialistas, kuris tiesiogiai bus atsakingas už piliečių sveikatos tausojimą ir sustiprinimą bei sveikos gyvensenos priemonių panaudojimą siekiant lėtinių neinfekcinių ligų reversijos ir profilaktikos. Manau, kad šis laimėjimas – svarbiausias darbas, kurį pavyko padaryti per praėjusį laiką Seime. Tai sėkla, kuri gali išaugti į stiprų ir galingą medį.

Pabrėžėte Klaipėdos universiteto svarbą miesto gyvenimui. “Kuo stipresnis universitetas – tuo geriau paruošti specialistai įsilieja į miesto gyvenimą ir efektyviau stiprina jį”, – teigėte Jūs prieš metus.  Kokia buvo Jūsų pozicija svarstant aukštojo mokslo reformą?

Mano pozicija šiuo klausimu yra tvirta ir nė kiek nepakito. Klaipėdai ir visam Vakarų Lietuvos regionui labai reikalingi kokybiškai parengti, suprantantieji regiono ypatumus, gebantys šiuolaikiškai ir savarankiškai mąstyti aukštos ir aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Būtina sukoordinuoti Klaipėdos aukštųjų mokyklų darbą su Klaipėdos universiteto veikla. Neleistinas studijų programų ir specialybių dubliavimas krašto aukštosiose mokyklose, dėstytojų viliojimas iš vienos mokyklos į kitą. Derinant reformos subtilybes pavyko rengėjams įrodyti, kad Klaipėdos universiteto savarankiškumas yra būtina aplinkybė siekiant spartesnės krašto plėtros. Bendraujant su Klaipėdos miesto savivaldybės atstovais prieita bendra nuomonė, pagrindžianti būtinumą rimčiau remti universiteto veiklą.

Sakėte, kad biomedikų pasiekimų sujungimas drauge su turizmo verslu yra galingas potencialas, galintis suformuoti mūsų šalyje naują, ekologiškai švarią ir pelningą verslo sritį. Ką nuveikėte, kad ji pradėtų formuotis?

Gyvename Lietuvos pajūryje. Tai – viena iš gražiausių Lietuvos vietų, į kurią vasaros laikotarpiu suvažiuoja labai daug žmonių iš mūsų šalies ir užsienio. Turime puikiai dirbantį Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetą, kuris kasmet parengia daug sveikatos specialistų. Džiaugiamės gerai išvystyta sveikatos paslaugų infrastruktūra. Tai sudaro itin geras prielaidas vystyti sveikatos turizmą. Praeitų metų rudenį ir šį pavasarį buvome suorganizavę net du susitikimus su Vakarų Lietuvos verslo, pramonės ir amatų rūmų atstovais. Šių susitikimų metu pasidalinome idėjomis, kaip Seimas ir miesto savivalda galėtų aktyviau paskatinti šią perspektyvią verslo sritį.

Kokius dar įstatymo projektus parengėte per šiuos metus?

Pateikiu mano pasiūlytų teisės aktų lentelę:

Kokie įstatymų projektai yra artimiausiuose Jūsų planuose?

Artimiausias projektas, kurį rengiant padarytas gana didelis įdirbis, tai – visiškai naujas Papildomosios ir alternatyviosios medicinos įstatymas. Ketiname jį pristatyti Seimui dar šiais metais. Su Lietuvos prezidentės patarėja sveikatos klausimams pradėjome svarstyti Lietuvos sveikatos strategijos 2014- 2025 m. papildymo ir pakeitimo galimybes. Yra daug galvojama apie Lietuvos sveikatos tausojimo ir stiprinimo strategijos kūrimą ir pristatymą Seimui. Laukia daug iššūkių formuojant regioninės politikos klausimus.

Rytoj skaitykite, ką apie savo rinkiminius pažadus rašo konservatorė Agnė Bilotaitė.

 


2017-10-18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt