Europos kultūros sostine netapusi Klaipėda nusprendė bandyti tapti Europos jaunimo sostine 2020-aisiais.  Šiam projektui 2018–2021 m. laikotarpiu reikėtų skirti 1,15 mln. eurų.

Toks sprendimo projektas miesto Tarybos darbotvarkėje atsidūrė kone paskutinę akimirką, o tai sukėlė kai kurių politikų pasipiktinimą. Savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turimo skyriaus vedėja Jurgita Činauskaitė-Cetiner tikino, kad taip nutiko dėl to, jog paaiškėjo, kad reikia gana operatyviai gauti politinį pritarimą.

Kartu atsakydama į politikų klausimus ji patvirtino, jog jokio finansavimo sulaukus tokio titulo gauta nebus, viską reikės finansuoti pačiai Klaipėdai.

„Europos jaunimo sostinės vardo suteikimas miestui yra reikšmingas ne tik ilgalaikės jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo aspektu, bet ir sprendžiant daugelį miesto pilietinių, socialinių, ekonominių, jaunųjų miesto gyventojų užimtumo ir įtraukties, bei miesto žinomumo tarptautiniu mastu ir patrauklumo didinimo klausimų”, – formaliai aiškinama sprendimo projekte.

„Kiek apleistų mokyklų aikštynų, kitų vietų. Užuot investavus į jaunimo laisvalaikį, kad jie galėtų nemokamai eiti į teatrus, Koncertų salę,  išleisime „minkštosioms veikloms”, kad valdininkai nuvažiuotų į Varną ar husksvarną”, – teigė opozicijos narė Nina Puteikienė.

Reaguodamas į tai liberalas Saulius Liekis pareiškė, kad „Puteikienė vienintelė tikriausiai žino, ko reikia jaunimui ir už jį nuspręs”.

Tuo metu miesto Tarybos finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius ragino iškart pasakyti, kad gausiai šio klausimo svarstymo pasiklausyti atėjęs jaunimas žinotų, jog Klaipėdai ir netapus Europos jaunimo sostine, bus remiamos įvairios jų iniciatyvos.

Teigiama, kad iš 8 miestų kandidatų į II konkurso etapą pateko 5 miestai: Amjenas (Prancūzija), Kišiniovas (Moldova), Timišoara (Rumunija) , Filachas (Austrija) ir Klaipėda. Ar Klaipėda gaus šį titulą turi paaiškėti lapkričio 17 d. Briuselyje. Jį skiria Europos jaunimo forumas.