Klaipėdos miesto taryba, reaguodama į menininkų prašymus, nusprendė perimti Turto banko nesėkmingai pardavinėjamą buvusį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatą. Čia už preliminarią 10 mln. Eur sumą ketinama sukurti menininkų Meką.

XIX a. pastatų komplekso prikėlimas naujam gyvenimui gali kainuoti apie 10 mln. eurų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis, pristatydamas šį sprendimo projektą, akcentavo, kad į Savivaldybę raštu kreipėsi apie 300 menininkų, prašančių perimti pastatų kompleksą bei pritaikyti jį menininkų dirbtuvėms, studijoms, rezidencijoms ir kitoms kultūros reikmėms.

„Kad neatsitiktų taip, kaip su Kultūros fabriku, kuris dėl patalpų specifikos yra orientuotas į IT sektorių ir scenos menus ir ne visi kūrėjai gali ten reziduoti, prie šio projekto nuo pat pradžios įsitraukia dauguma menininkų. Iniciatyvinė menininkų grupė steigia asociaciją, kad dalyvautų viešosios įstaigos veikloje ir visuose projekto etapuose“, – į klausimą, kuo projektas skirtųsi nuo „Kultūros fabriko”, atsakė N. Lendraitis.

Tarybos narė Nina Puteikienė klausė, kaip bus užtikrinta, kad pastatas vėliau nebus perleistas verslui, nes jau ir dabar numatoma iki pusę ploto atiduoti verslo reikmėms.

„Turtas visada bus Savivaldybės. O visos konkrečios sąlygos dėl patalpų naudojimo bus išspręsta konkrečiomis sutartimis”, – sakė N. Lendraitis.

N. Puteikienė tai pat teiravosi, ar nebuvo svarstomi kiti pastato ateities scenarijai – pavyzdžiui, eksperimentariumas, edukaciniai centrai arba jaunimo komuna, kaip yra Nyderlanduose.

„Kol kas jokių kitų alternatyvų nematoma”, – sakė N. Lendraitis.

Tarybos narys Arūnas Barbšys teiravosi, ar menininkų rezidencijos yra Savivaldybės funkcija.

„Net ir Kultūros taryba skelbia konkursus menininkų rezidencijoms”, – argumentavo N. Lendraitis.

Miesto tarybos narys Vygantas Vareikis akcentavo, kad šis kompleksas pamažu virsta bešeimininkiu, nes Turto bankas jo neprižiūri. Tad reikia reaguoti į tokį vilnietišką požiūrį ir skirti baudas Turto bankui už nepriežiūrą.

„Miestas privalo jei ne perimti, tai nupirkti šį miesto centre esantį turtą. Savivaldybė neturi apleistų pastatų. Reikia po truputį imti bei sutvarkyti ir šį”, – sakė V. Vareikis.

N. Puteikienė įtarinėjo, kad taip bus sukurta nauja viešoji įstaiga, skirta specialiai Klaipėdos kultūros ir meno tarybos pirmininkei Godai Giedraitytei, nes kiti scenarijai net nesvarstyti. Politikė pabrėžė, kad nors po minimu kreipimusi yra ir jos parašas, tačiau ji nepasirašinėjo po tokia pastato vizija, o tik po susirinkimo protokolu.

„Mes bandome sukurti sąlygas jauniesiems menininkams. Sudaryti galimybes prisikviesti žmones iš kitų miestų ir iškart susiduriame su visokiomis abejonėmis, įtarinėjimais. Vyks diskusijos dėl saugiklių, įveiklinimo – tai ateities veiksmai”, – sakė miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis.

„Jeigu Klaipėda nepriglaus šio pastato, valstybė jį sunaikins”, – pareiškė vicemeras Artūras Šulcas.

„Ar ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje ne per ilgai užsidiskutavome. Mes kažkokie tai neįgalūs Lietuvoje kažką padaryti, prasukti ar realizuoti.  Dabar juokinga girdėti, kad bijome atiduoti menininkams. Bandykime. Nepavyks, padarysime ką nors kitą. Pastatas juk liks”, – sakė konservatorius Laisvūnas Kavaliauskas.

„Aš matau labai gražią viziją. Kodėl nepabandyti? Tai būtų verslo ir meno sintezė. Tai gali būti turistinis objektas kaip Liepojoje. Panaudokime viską ir bandykime. Kol ieškosime švento ir švenčiausio ir liks kaip „Baltijos” kino teatras”, – sakė socialdemokratė Lilija Petraitienė.

„Negali nežavėti šitas meninės bendruomenės entuziazmas. Kas nerizikuoja, matyt, ir šampano neturi. Kita vertus, galima pritarti abejonėms dėl kaštų, kurie mūsų laukia. Reikia apie tai būtinai pagalvoti. Juk pastatas nugyventas ir apleistas. Prisiimame didžiulę atsakomybę. Veiksmus reikės pradėti nedelsiant. Visa finansavimo našta bus perkelta ant Savivaldybės pečių”, – sakė miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

„O kokia alternatyva, jei nieko nedaryti? Kokią tai perša perspektyvą? Nunykimas. Perspektyva be jokios perspektyvos. Juk tai vienas iš tų atvejų, kai meno bendruomenę sutelkė iš apačios kylanti iniciatyva, įgavusi praktinę formą. Taip, mes neišvengiamai turime suvokti, kokia atsakomybė gula ant mūsų pečių. Puoselėkime ir skatinkime tokią iniciatyvą”, – teigė meras Vytautas Grubliauskas.

Iniciatyvinės menininkų grupės vardu pasisakęs Tomas Kiauka teigė, kad visi parašai yra laisvanoriški ir neapgaulingi.

„Menininkams gali būti skirta tik trečdalis patalpų. Svarbiausia, kad visos erdvės būtų atvertos miestui. Vienintelis kelias jas atverti yra kultūra. Trys atsakymai, kodėl reikia tai daryti. Pirma, situacija, kai yra lemiamas momentas veikti – yra nykstantis pastatas, menininkų susitelkimas ir politinė galimybė. Antra priežastis, net pusė kultūros strategijos tikslų gali būti realizuota šiame objekte. Trečia, galime sukurti unikalų kultūros objektą ir galime pralenkti net ir Kauną ar Vilnių. Mes turėtume proveržį ne tik išaugant dabartinį kultūrinį potencialą, bet ir kuriant naują. Nenoriu priešinti su Kultūros fabriku. Skirtumai, nes valdant dalyvaus menininkai, kūrėjai patys dalyvaus įrenginėjant patalpas, kainos Kultūros fabrike yra per brangu ir galiausiai – tikslas nėra verslumas, o menas ir kūryba. Tikimės, kad išsilaikysime patys, kai bus restauruota. Tam yra sąlygos, nes pats pastatas yra traukos objektas”, – sakė T. Kiauka.

Po jo kalbos 20 Tarybos narių balsavo už, du susilaikė, niekas nebuvo prieš.

Po balsavimo Judita Simonavičiūtė išreiškė viltį, kad kils iniciatyvos ir dėl pardavinėjamo centrinio Klaipėdos pašto pastato. Savivaldybė esą jas irgi palaikytų.

Informacija

Neogotikos stiliaus pastatų kompleksas buvo pastatytas 1862 m. Centrinėje pastato dalyje įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos. Čia buvo ir kalėjimo kameros. 1898 m. pristatytas priestatas, kuriame buvo įrengti butai tarnautojams, atskiras sektorius moterims. Dar buvo pastatytos dirbtuvės. Nuo 1885 m. minėtame komplekse veikė Apygardos teismas.