Klaipėdos savivaldybė pradėjo ieškoti išeičių, ką daryti su mieste esančiomis vaikų žaidimo aikštelėmis, kurių didžioji dalis neatitinka pasikeitusių higienos normų.

Net ir neseniai įrengtos vaikų žaidimo aikštelės nebeatitinka naujausių higienos normų.

Miesto Tarybos kolegija penktadienį nusprendė, kad Savivaldybė savo lėšomis įrengs tokias aikšteles viešosiose vietose, o jei gyventojai ryšis įrenginėti jas savo lėšomis, juos skatins finansiškai. Tiesa, koks tai bus indėlis, paaiškės tik vėliau, kai sprendimo projektas atkeliaus į Tarybą. Realu, kad tai bus daugiau nei 20 proc., kuriuos dabar siūlė Savivaldybės administracija.

Pasak Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, pasikeitus higienos normoms, tokiose aikštelėse turi būti ne tik atitinkama įranga, smūgį mažinanti danga, bet ir turi būti atliekami periodiniai tikrinimai.

Po atlikto vertinimo konstatuota, kad iš maždaug 1 000 vaikų žaidimų aikštelių dauguma neatitinka nei higienos normų, nei saugumo reikalavimų, įrenginiai sulūžę ir pavojingi vaikams žaisti, šiuos įrenginius būtina demontuoti.

„Per tris metus numatoma panaikinti apie 300 aikštelių. Net ir ne viena neseniai įrengta neatitinka pasikeitusių normų, bet bus pradėta nuo sovietinių, nebent  kokia represinė struktūra verstų elgtis kitaip”, – sakė L. Dūda.

Kas turėtų įrengti  naujas  aikšteles?

Savivaldybės administracija nagrinėjo tris variantus, kas ir kaip turėtų įrengti naujas aikšteles. Pagal pirmąjį, naujų žaidimo aikštelių mieste  būtų apie 250 – vidutiniškai po vieną 8 namams (būtų įrengiama viena kompleksinė žaidimų aikštelė). Šiems darbams atlikti per 3 metus reikėtų 5 mln. Eur (vidutiniškai vienos aikštelės įrengimo kainą skaičiuojant po 20 tūkst. Eur). Pagal higienos normą viena aikštelė per metus turi būti apžiūrima 57 kartus, tad tokiai paslaugai per trejus metus prireiktų dar papildomai apie 0,5 mln. Buvo konstatuota, kad tokie kaštai per dideli Savivaldybės biudžetui.

Kitas variantas numatė, kad Savivaldybė įrengtų tiek aikštelių, bet jas turėtų prižiūrėti gyventojai. Tačiau ir šis variantas Savivaldybės administracijai atrodo per brangus. Tad Kolegijai siūlyta pritarti trečiajai išeičiai – Savivaldybė įrengia naujas vaikų žaidimo aikšteles tik viešosiose erdvėse, o daugiabučių kiemuose – gyventojai. Jie esą galėtų tikėtis, kad 20 proc. išlaidų kompensuotų Savivaldybė. Šio varianto įgyvendinimui prireiktų 616,5 tūkst. Eur per trejus metus.

Siūloma įrengti 15 kompleksinių vaikų žaidimų aikštelių (kasmet po 5), pradedant nuo senamiesčio ir istorinės miesto dalies. Čia įrengta rekreacine infrastruktūra „galėtų naudotis ne tik gyventojai, bet ir į miesto centrinę dalį atvykstantys kitų miesto dalių gyventojai, miesto svečiai”. O daugiabučių namų gyventojai, jiems atstovaujančios bendrijos, namų administratoriai galės organizuoti gyventojų balsavimą dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo kiemuose, kaupti lėšas šiam tikslui ir kreiptis į Savivaldybę dėl dalies išlaidų kompensavimo. Už naujai įrengtų aikštelių priežiūrą ir kontrolę bus atsakingi patys gyventojai (per bendrijas ir namų administratorius).

Išgirdęs tokį pasiūlymą vicemeras Artūras Šulcas konstatavo, kad aikštelėms keliami labai dideli reikalavimai, tad abejojo, ar gyventojai pajėgtų juos išpildyti.

„Manau, kad Savivaldybė turėtų įrengti pati, juk įrengiame naujas parkavimo vietas, gyventojams atidavėme teritorijų priežiūrą. Arba paramos dydį reikia pakelti mažiausiai iki 5o procentų, nes 20 yra tikrai per mažai”, – teigė jis.

Jo partijos kolega, liberalas Arvydas Cesiulis teiravosi, kas bus daroma su automobiliais virtusiomis vaikų žaidimo aikštelėmis.

L. Dūda sakė, kad tokiais atvejais bus vadovaujamasi detaliųjų planų sprendiniais – vyks arba automobilių stovėjimo vietų plėtra, arba jos bus naikinamos ir įrengiama nauja aikštelė.

Po diskusijų Kolegija pritarė Savivaldybės administracijos siūlomai krypčiai, tačiau dėl konkretaus paramos dydžio dar bus diskutuojama.

Informacija

Dauguma dabartinių aikštelių yra ne visai sukomplektuotos, dalis jų sulaužytos, surūdijusios, be tinkamos dangos, kai kur išlikę buvusių smėlio dėžių fragmentai, todėl jos negali būti laikomos tinkamomis eksploatacijai.

2005-2008 metais savivaldybės lėšomis daugiabučių namų kiemuose buvo atnaujinta 10 vaikų žaidimo aikštelių. 2012-2015 m. buvo įgyvendinama valstybės biudžeto lėšomis finansuota Vietos bendruomenių savivaldos programa, kurios metu iš viso Klaipėdos mieste sumontuotos 387 vaikų žaidimų aikštelės ir kiti rekreaciniai įrenginiai (221 adresų). Didelė dalis šių įrenginių yra pavieniai, nėra įrengtos patogios dangos, ne visi įrenginiai atitinka higienos normą.

Klaipėdos miesto centrinės ir šiaurinės dalies viešosiose erdvėse yra trys vaikų žaidimui skirtos aikštelės. 2011 m. Danės skvere įrengta pirmoji moderni vaikų žaidimo aikštelė „Vaikų supermiestas“. Tais pačiais metais įrengta moderni vaikų žaidimo aikštelė Poilsio parke bei Skulptūrų parke esanti vaikų žaidimo aikštelė.  Tačiau ir ne visos šios aikštelės atitinka higienos normą. Nėra smūgį silpninančios dangos, ne visos žaidimo aikštelės yra nuolatos techniškai prižiūrimos ir atnaujinamos. Be to, šios centrinėje ir šiaurinėje miesto dalyje įrengtos aikštelės kitų miesto dalių gyventojams yra sunkiai pasiekiamos – galima atvykti tik automobiliu ar viešuoju transportu, o ne ateiti pėsčiomis.

Savivaldybės administracija planuoja, kad  2020 m. 75 proc. aikštelių atitiks higienos normas.