Sondros Simanos nuotr.

17 val. atsidarė puikaus juvelyro Sauliaus Bertulio personalinė jubiliejinė paroda. Nespėjau užfiksuoti atidarymo akimirkų, bet Saulius atrodė pakilęs nuo žemės gerą pusmetrį, kaip mažasis pasakų princas, – pasaulis, nors ir ilgai kurtas, buvo sukurtas.

18 val. 2-ajame Parodų rūmų aukšte buvo atidaryta 5-oji respublikinė paroda „Mažoji plastika”, skirta Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui. Šiuolaikinės mažosios plastikos ekspozicijos kuratorius Saulius Bertulis. Galite įsivaizduoti, kiek pastangų pareikalavo surengti dvejas parodas tuo pačiu metu. Bet Saulius atlaikė.

Skulptūrų parko restrospektyvinė paroda pristatė mažosios plastikos darbus iš muziejų archyvų, parko skulptūrų maketus, skulptorių daiktus. Simpoziumų vėliavą pasiuvo Sofija Kanaverskytė, nes pirmasis 1978-ųjų m. variantas buvo dingęs tą pačią vasarą kaip sukurtas. Atkurti vėliavos vaizdą Sofijai padėjo jos dukra dizainerė Agnė Kanaverskytė, kuri, būdama 10 metų, įsiminė vėliavos vaizdą.

Istorinių nuotraukų sienelė kviečia tyrinėti 8-9 dešimtmečio skulptorių ir kitų to laikmečio žmonių veidus. Filmuota skulptoriaus G. J. Ruzgo medžiaga iš simpoziumų 1985 – 1988 metų – papildo istorinį vaizdo kontekstą. Skulptūrų formų įvairovę pristato 3D video.

Labai smagu, kad tą vakarą susitiko senų laikų bičiuliai, apsikabino, pasišnekėjo, pasižiūrėjo vienas kitam į akis.

Kas gali būti šviesiau už geras artimo akis?

Spalio 21 d. atsidarė ALEKSANDRO ILGINIO paroda Žemaitijos dailininkų sąjungoje Žvejų / Tiltų g. 1- 2 (pusrūsyje)

Dailininkas, Klaipėdos jaunųjų menininkų ugdytojas ALEKSANDRAS ILGINIS iškeliavo Anapilin prieš 5 metus. Jo žmona Marytė ir dukra Raimonda, drauge su Aleksandro draugais surengė Jam atminti parodą, kurioje eksponuojami beveik nerodyti nedideli darbeliai – akvarelė, portretų eskizai, tušu atlikti peizažai.

Aleksandras Ilginis buvo vienas iš XX a. antros pusės svarbių asmenybių Klaipėdos menininkų tarpe. Jis išugdė kelias kartas dabar žinomų kūrėjų, jo kūrybinis darbas su vaikais prasidėjo 1970 m. Buvo įsteigta „Gubojos“ dailės studiją, kurioje veikė 11 sekcijų. Aleksandras su jaunaisiais menininkais vykdavo į vasaros stovyklas ir taip užsimegzdavo tikroji bendrystė – Danielius Rūsys, Svetlana Gorenko, Anatolijus Klemencovas, Valdas Puzonas, Raimonda Balandytė, Ernestas Žvaigždinas ir daugybė kitų, suvadintų į Aleksandro spiečių.
Ilginis vadovavo ir Žemaitijos dailininkų sąjungai.

BALTA ROŽĖ BALTAME FONE – tai Aleksandro Ilginio tapybos periodas, kai jam grėsė rankos amputavimas ir jis pasižadėjo, jei tik gydytojas išgelbės jo ranką, jis tapys baltas rožes baltame fone. Ranka stebuklingai sugijo ir baltos rožės pražydo baltame.
1988 m. rašytojas Algis Kuklys rašė apie Aleksandrą: „… nerimstantis ir kitiems neduodantis ramybės, mėgstantis pajuokauti ir visada pasiruošęs padėti kitam… O kiek jis turi sumanymų, kiek visokiausių idėjų!“.

Pažvelgus į Aleksandro Ilginio tapytą autoportretą – stambūs drąsūs potėpiai – išvysti žmogų gigantą, kuris tarsi ledlaužis judėjo jam skirtą laiką ir paliko mums savo šviesos energiją saulėgrąžų veiduose (jo mėgtas motyvas, net g vienas jo kūrybos etapas vadinosi – saulėgrąžų) ir mokiniuose.