Klaipėdos miesto savivaldybės administracija svarsto galimybę nutraukti sutartį su elektroninio moksleivio pažymėjimo sistemos diegėjais UAB Nacionalinis švietimo centras. Miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas pirmadienį pageidavo, kad sprendimas būtų priimtas per mėnesį.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Rangovai, konkurse įsipareigoję darbus atlikti už 245 tūkst. eurų, savo ruožtu aiškina, kad problemų yra abiejose pusės, kad kai kurios mokyklos vėluoja pateikti duomenis, tačiau priekaištus, kuriuos minėto komiteto posėdžio metu išsakė mokyklų vadovai, suskaičiuoti gana sudėtinga.

Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė informavo, kad dar nėra pagaminta per 3 000 pažymėjimų.

„Yra darbo grupė, prižiūrinti vykdymo eigą, bet bendravimas su rangovu nėra nuoseklus ir nuoširdus. Svarstome galimybę nutraukti sutartį. Tai atrodo geresnė išeitis nei neveikianti sistema. Bet prieš priimdami sprendimą dar įvertinsime visas pasekmes”, – sakė ji.

Posėdyje dalyvavęs Nacionalinio švietimo centro įkūrėjas bei valdybos narys Giedrius Rakauskas aiškino, kad vykdomas projektas yra unikalus, tokios apimties esą niekas Lietuvoje dar nėra daręs.

„Vasarą būtų galima daug ko padaryti, bet negauname duomenų, į mokyklas neįeisi”, – tikino jis.

Jis pripažino, kad dabar „trūksta greičio gaminant korteles”.

„Kortelę reikia gaminti du mėnesius. Dar neturime 500 mokinių duomenų. Yra daug objektyvių priežasčių. Elektroninį autobuso bilietą į pažymėjimą įrašinėja tik viena įmonė – VPO, kurią mums nurodė „Klaipėdos keleivinis transportas”. Ji mus pastatė į eilę ir žada priimti tik lapkritį. Buvo galima mokinio pažymėjimą daryti ant elektroninio bilieto, kaip daro Vilnius, bet mums to neleido”, – aiškino G. Rakauskas.

Visgi N. Laužikienė akcentavo, kad taip elgtis negalima, nes to esą neleidžia daryti Švietimo ministerija.

„5 000 kortelių yra gamyboje, įvairiuose etapuose. Nežinau, kaip būtų vertinama, jei būtų nutraukiama sutartis, nes abiejuose pusėse yra klaidų. Duodame geriausius žmones tam projektui. Patys nesulaukiame atsakymų iš Savivaldybės. Klaidos, kurios pateiktos, yra taisomos, o kada nepatinka – tai subjektyvu. „Niekas neveikia, nevyksta, negražu“ – tai ne klaidos. Reikia tikslumo”, – teigė G. Rakauskas.

Tačiau iš posėdyje dalyvavusių mokyklų vadovų jam liejosi tikrai nemažai gana konkrečių priekaištų.

Minėtas pavyzdys, kaip Gedminų mokykloje vienas iš dviejų toje pačioje šeimoje augančių vaikų jau 6 kartus priskirtas ne tai klasei, o mamai administratoriai vis neatsako telefonu, tad viską išklausyti tenka pedagogams. Esą rangovai ištisai nebendrauja su tėvais.

S. Stulpino mokyklos atstovai minėjo, kad dar birželį pateikė duomenis, tačiau pažymėjimų iki šiol nesulaukė.  Simono Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė tikino, kad duomenys buvo pateikti liepos 7 d., tačiau tik spalio pradžioje buvo gautas atsakymas, kad jie yra dviejose sistemose ir reikia sukelti į vieną sistemą.

„Galiausiai sistema rodo nepagrįstas N raides ir pavėlavimus. Rodo, kad vaikai žymėjosi 8.28, 8.31, 8.42 valandą, nors tuo metu sėdėjo klasėje. Mokytojai pavargo kiekvieną dieną išiminėti N ar P raides”, – sakė ji.

Pedagogai piktinosi, jog mokyklos dabar turi išdavinėti moksleiviams pažymas, kad jie galėtų naudotis visomis jiems priklausančiomis lengvatomis.

Kad G. Rakausko priekaištai neturi pagrindo „Atvirai Klaipėdai” tvirtino ir UAB “Virtualių paslaugų operatorius” direktorius Andrius Vosylius.

„Visas procesas atrodo taip: Nacionalinis švietimo centras užsisako korteles pas kurį nors gamintoją. Tada jau prašo mūsų, kad pagal specialų algoritmą sugeneruotume jų numerius ir sukeltume duomenis į specialią bazę. Vėliau jau tokios kortelės grįžta pas gamintoją, kur jis baigia procesą – su specialia programine įranga kiekvieną kortelę sujungia su „Klaipėdos keleivinio transporto” duomenų baze ir ji tampa sistemos dalyve. Pernai pagaminus pirmąją partiją Nacionalinis švietimo centras  su mumis neatsiskaitė apie 6 mėnesius, tad priėmėme sprendimą jų užsakymus vykdyti tik apmokėjus išankstines sąskaitas. Vieną užsakymą jie pateikė ir tokią sąskaitą apmokėjo spalio 3-5 dienomis. Tada numerius suteikėme 3 000 kortelių. Paskutinis užsakymas 2 000 kortelių buvo atliktas per parą nuo užsakymo gamivimo – spalio 18-19 dienomis”, – dėstė A. Vosylius.

Reziumuodamas susidariusią situaciją minėto komiteto pirmininkas Algirdas Grublys konstatavo, kad taip yra pažeidžiamas miesto viešasis interesas.

„Kyla pagrįstas erzelis, mokyklų, tėvų tarpe”, – sakė jis.

Iš pradžių pirmininkas siūlė, kad sprendimas dėl sutarties likimo būtų priimtas per 10 dienų, tačiau vėliau terminas buvo pakoreguotas į mėnesį. Tam vienbalsiai pritarė visi posėdyje dalyvavę komiteto nariai. Tačiau mokyklų atstovai jau išreiškė nuogąstavimą, kaip reikėtų dirbti nutraukus sutartį su rangovu, nes jau bandoma pereiti nuo „Tamo” prie „Mano dienyno”, kai kur veikia jie abu, o jei vėl reikėtų kažką keisti, gali kilti didžiulė sumaištis ir tėvų pasipriešinimas.