Svarbu, Temos

Seimo nary, kaip sekasi vykdyti pažadus? IV

Avatar

Martynas Vainorius
2017-10-23


Šiandien sukanka metai, kai įvyko antrasis Seimo rinkimų turas ir paaiškėjo visa naujojo parlamento sudėtis. Portalas „Atvira Klaipėda“ tęsia tai progai skirtą rašinių ciklą, kurio metu uostamiesčio vienmandatėse apygardose išrinktų ar jose nesėkmingai kandidatavusių, bet į Seimą pagal sąrašą išrinktų parlamentarų atsakyti į klausimus apie rinkiminius pažadus, nuveiktus ir planuojamus darbus.

Straipsnių cikle Seimo narių atsakymai skelbiami chronologiškai, pagal jų atsiuntimo laiką. Dabar skelbiame Liberalų sąjūdžio kandidatu į Seimą iškelto Gintaro Vaičekausko atsakymus. Jis prieš metus Pajūrio vienmadatinėje apygardoje tik 79 balsais įveikė konservatorių Arūną Barbšį.

“Valdantieji tegu susitaria, ko reikia, kad žmonėms kvėpuoti būtų gera tėviškės oru, o tada mes jau visada prisidėsime. Blokuojamos mūsų programinės iniciatyvos ir tiek”, – į klausimą, kaip sekasi vykdyti rinkiminį pažadą veng­ti par­ti­nių int­ri­gų ir suge­bė­ti susi­tar­ti dėl Lie­tu­vos atei­ties, atsakė Gintaras Vaičekauskas. Donatos Šarkutės nuotr.
Kandidatuodamas į Seimą žadėjote „bend­rauti ir su kitų par­ti­jų atsto­vais, jei tik jų pasiū­ly­mai bus racio­na­lūs ir nau­din­gi žmo­nėms“. Gal galite pateikti tokio bendradarbiavimo pavyzdžių?

Tokios pat pozicijos laikausi ir dabar. Bendravimas vyksta nuolat – tiek su bendražygiais Seime, tiek su politiniais oponentais. Kiek įmanoma, stengiuosi įsigilinti į kolegų teikiamus projektus, kad ramia sąžine balsuočiau už šaliai tinkamus sprendimus. Todėl galiu pajuokauti, kad „bendravimas“ vyksta ir balsavimo metu. Esu prisidėjęs ne prie vieno įstatymų projektų teikimo, kuriuos teikė įvairaus politinio spektro Seimo nariai. Dirbu Audito komitete, kuriame tenka bendrauti ir su Ingrida Šimonyte, ir su Petru Gražuliu. Tačiau norint dirbti efektyviai, reikia atidėti į šalį tam tikras nuostatas ar įsitikinimus.

Žadėjote įvertinti baigiančią galioti 2011-ais patvir­ti­ną Vals­ty­bi­nę sau­gaus eis­mo plėt­ros prog­ra­mą ir įver­tin­ti, ar buvo pasiek­ti iškel­ti užda­vi­niai, pažiū­rė­ti, ką gali­ma tobu­lin­ti, kokios sri­tys rei­ka­lau­ja didžiau­sio dėme­sio. Ką nuveikėte šia kryptimi?

Saugaus eismo plėtros programa baigia galioti šiais metais. Faktas, kad strateginis programos tikslas, pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių, nėra pasiektas. 2016 metais 1 mln. šalies gyventojų teko 65 tragiškos žūtys keliuose. Tačiau žiūrint į bendrą pastarųjų 6 metų ES eismo žūčių tendenciją, esame vieni lyderių gerąja prasme – tragiškų įvykių Lietuvoje sumažėjo 40 proc. Neramina tai, kad 2017, lyginant su 2016 metais, eismo įvykių skaičius nemažėja, didėja sužeistų ir net žuvusių žmonių skaičius. Artimiausiu metu planuoju kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl eismo plėtros programos vertinimo. Tada bus galima daryti aiškesnes išvadas.

Sakėte, kad „Klai­pė­da turi tap­ti mies­tu, kur ne tik gali­ma dirb­ti, uždirb­ti, bet ir koky­biš­kai ilsė­tis. Dėsiu pastan­gas, kad jūri­niai kro­vi­niai, keliau­jan­tys iš uos­to ar į jį, netruk­dy­tų klai­pė­die­čiams gyven­ti“. Ką per metus konkrečiai padarėte, kad miestas pajudėtų ta kryptimi?

Beveik kiekvieną savaitę grįžtu į Klaipėdą ir bendrauju tiek su apygardos rinkėjais, tiek su uosto verslo atstovais. Šį mėnesį teko dalyvauti susitikime su uosto krovos kompanijomis, kur buvo išsakyta daug probleminių klausimų. Tačiau šiandien kalbant apie uostą, reikia turėti galvoje ir jo plėtros scenarijus. Turime turėti bendrą miesto viziją, kuri suderintų abiejų pusių interesus.

Žadėjote „akty­viai bend­ra­dar­biau­ti su Klai­pė­dos ir Nerin­gos savi­val­dy­bių vado­vais, kad matytumėte, kur kaip Sei­mo narys galite padė­ti“. Gal galite pateikti tokio bendradarbiavimo pavyzdžių ir pasiektų rezultatų?

Su Klaipėdos ir Neringos savivaldybių vadovais bendrauju nuolat. Dažnai tenka dalyvauti pasitarimuose pas Klaipėdos merą, kur aptariame pozicijas svarbiais miestui klausimais. Pavyzdžių yra įvairiausių: nuo prašymo regatos „The Tall Ships Races“ finansavimui iki Neringos teritorijų planavimo problematikos. Atstovauju savo miestą ir būdamas komandiruotėse. Pavyzdžiui, lankantis Taivano provincijoje, aptariau Klaipėdos ir Tainano miestų bendradarbiavimo perspektyvas

Buvote išreiškęs poziciją, kad ES paramą reikią mak­si­ma­liai nukreip­ti į efek­ty­vius pro­jek­tus, kurie ska­tin­tų kon­ku­ren­cin­gą gamy­bos ir paslau­gų sek­to­riaus plėt­rą. Ypač turiz­mo pro­jek­tams, kas labai aktu­alu ir mūsų regio­nui. Ką padarėte per šiuos metus, kad daugiau ES paramos būtų skiriama šioms kryptims?

Šis klausimas buvo užduotas prieš rinkimus ir turbūt niekam nekyla abejonių, kad efektyvumas turi būti užtikrintas. ES parama skirstoma atskiriems ūkio subjektams pagal atitinkamus reikalavimus ir aš, kaip Seimo narys, negaliu įtakoti vieno ar kito sprendimo. Tačiau Audito komitete nuolat vertiname tokios paramos skaidrumo mechanizmus, efektyvų jos panaudojimą.

Teigėte, kad rei­kia imtis refor­mų vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Kokias šio sektoriaus reformas pasiūlėte per šiuos metus?

Pagrindinis mano darbas šioje srityje vyksta Audito komitete. Kiekvieną savaitę vertiname tiek Valstybės kontrolės, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos, tiek kitų institucijų ataskaitas. Klausimų spektras labai platus: efektyvus valstybinių ir savivaldybės įmonių valdymas, skaidrus viešųjų finansų valdymas, viešųjų informacinių išteklių konsolidavimas. Vienas pagrindinių prioritetų šioje srityje – naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo svarstymas ir tobulinimas.

Sakėte, kad „svar­biau­sia –  išveng­ti par­ti­nių int­ri­gų ir suge­bė­ti susi­tar­ti dėl Lie­tu­vos atei­ties“. Ar pavyksta tai padaryti?

Valdantieji tegu susitaria, ko reikia, kad žmonėms kvėpuoti būtų gera tėviškės oru, o tada mes jau visada prisidėsime. Blokuojamos mūsų programinės iniciatyvos ir tiek…

Kokius įstatymų projektus pateikėte per šiuos metus?

Prisidėjau daugiau nei prie 20 įstatymų projektų rengimo, tačiau išskirčiau šiuos:

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas;

Konstitucijos 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas;

Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas;

Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 pakeitimo įstatymo projektas;

Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas;

Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Administracinių nusižengimų kodekso 416, 420, 422, 423, 424, 427 ir 428 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Kokius įstatymų projektus ketinate užregistruoti artimiausiu metu?

Negaliu sakyti, nes Seime vagiamos idėjos, registruojamos, kaip savo, etc.

Rytoj skaitykite, ką apie savo rinkiminius pažadus rašo Naglis Puteikis

 

 


2017-10-23

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt