Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė praneša, kad pirmoji Baltijos regione pradėjo vystyti 6 tūkst. kv. m ploto universalaus gamybos pastato potencialiems investuotojams projektą. Teigiama, kad jis leis įsikurti ir pradėti gamybą vos per 3 mėnesius.

Statybas planuojama užbaigti 2018 m. vasarą, o jau dabar vyksta intensyvios derybos su dviem galimais gamybos patalpų nuomininkais iš Vakarų Europos ir Azijos.

Universalaus ir lengvai individualiems investuotojų poreikiams pritaikomą gamybos pastato projektą Klaipėdos LEZ įgyvendina siekdama toliau trumpinti pasiruošimo gamybai laiką. Toks pastatas bus pirmasis Baltijos šalyse, analogų nėra ir Lenkijoje, todėl manoma, kad projektas suteiks Klaipėdai ir visai Lietuvai konkurencinio pranašumo užsienio investuotojų akyse.

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ generalinis direktorius, pasakoja, kad jau anksčiau įsikūrimo greitis buvo strateginiu prioritetu – LEZ siūlo sklypus su jau patvirtintais statybų leidimais, leidžiančius pradėti gamybą per pusmetį, taip pat startui “kitą dieną” paruoštas sandėliavimo patalpas ir biurus.

„O dabar žengiame dar vieną žingsni investuodami savo lėšas į pastatą, kurį būsimi investuotojai galės nesudėtingai modifikuoti savo gamybos poreikiams ir startuoti per 3 mėnesius. Pastatą projektuojame atsižvelgdami į tyrimus ir pokalbius su potencialiais investuotojais orientuojamės į surenkamąją pramonę, lengvųjų metalo konstrukcijų, prietaisų ar elektronikos gamybą, o tokioms kompanijoms reikia 500-2000 kv. m patalpų, ne aukštesnių kaip 6 metrai lubų, įvairių funkcinių patalpų. Visa tai pasiūlysime universaliajame pastate, tikimės į jį pritraukti 4-6 įmones, o išnuomavę visas patalpas iškart imsimės antro tokio pastato statybų”, – pranešime cituojamas Klaipėdos LEZ vadovas.

Jis aiškina, kad šiandienos kompanijoms įsikūrimo kriterijus yra vienas iš svarbiausių ir dažnai lemiamas kriterijus renkantis vietą investicijoms. Investuotojai taip pat vertina tokius kriterijus kaip galimos mokestinės lengvatos, infrastruktūra, biurokratija, darbo jėgos kokybė, kiekis ir kaina, geografinė padėtis.

„Pavyzdžiui, pagrindinėse Airijos laisvosiose ekonominėse zonose jau kurį laiką iš esmės nebetaikomos mokesčių lengvatos, tačiau ši šalis ir toliau domina investuotojus dėl geros infrastruktūros ir galimybės greitai pradėti gamybą. Puikią infrastruktūrą bei uostą turime ir Klaipėdoje, o galimybė pradėti gamybą vos per tris mėnesius Klaipėdos LEZ išskirs visame regione”, – komentuoja E. Kiudulas.

Klaipėdos LEZ orientacija į įsikūrimo greitį jau yra įvertinta pasauliniu mastu – spalį gautas pirmasis istorijoje ir vienintelis „Financial Times” grupės „fDi Intelligence” kasmetinio laisvųjų ekonominių zonų reitingo „Global Free Zones of the Year 2017” apdovanojimas „Quick Launch Award”.

Klaipėdos LEZ savo veiklą vykdo nuo 2002 m. ir yra pirmoji iš šiuo metu šalyje veikiančių šešių laisvųjų ekonominių zonų. 412 h ploto zonos specializaciją plastiko, elektronikos prietaisų, plieno konstrukcijų gamybos, taip pat energetikos, metalo apdirbimo srityse nulėmė teritorijos lokacija, regiono darbo jėgos kvalifikacija ir vystoma infrastruktūra. Šiandien Klaipėdos LEZ yra viena efektyviausiai valdomų laisvųjų ekonominių zonų Lietuvoje pagal pritrauktų investicijų ir sukurtų darbo vietų skaičių.

Sutartis dėl veiklos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje šiuo metu yra pasirašiusios 27 įmonės, kuriose dirba per 2500 darbuotojų. Du trečdaliai bendrovių – užsienio kapitalo. Didžioji dalis teritorijoje gaminamos produkcijos yra skirta eksportui.

Klaipėdos LEZ teritorijoje veikiančiose įmonėse, įskaitant investuotojus ir apie jų veiklą besiburiančius smulkiuosius ir vidutinius verslus, veikia daugiau nei 100 įmonių ir dirba daugiau nei 4000 darbuotojų.

Specialiu Vyriausybės nutarimu Klaipėdos LEZ yra pripažinta valstybinės svarbos ekonominiu projektu.