P0

Politika

Tarp geriausių savivaldybių – ir uostamiestis, ir Klaipėdos rajonas

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2017-10-25


Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaromame geriausiai besitvarkančių savivaldybių reitinge didžiųjų kategorijoje trečius metus iš eilės laurai atitenka sostinei, už kurios – Klaipėda. Trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė  – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga.

Anot instituto pranešimo, jau septintą kartą sudarytas indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Palmiros Mart nuotr.
Klaipėdoje – palanki mokestinė aplinka

„Vilnius – šalies investicijų traukos centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai  užsienio investicijų. Dėl to čia didžiausi atlyginimai, bedarbystė – viena mažiausių. Sostinė – vienintelė iš didžiųjų miestų, kur gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių, nei išvyko. Tiesa, kiti didieji miestai sostinei vis labiau lipa ant kulnų. Antroje vietoje esanti Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola – mažiausia iš didžiųjų miestų”, – cituojama Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Klaipėdos miesto savivaldybė tarp didžiųjų savivaldybių pirmauja komunalinių paslaugų, biudžeto, mokesčių srityse. Šilumos kaina Klaipėdoje buvo mažesnė nei vidutinė. Tyrime teigiama, jog šioje srityje aukštas balas pelnytas dėl to, kad savivaldybė nekuria savo įmonių ir neužsiima buitinių atliekų surinkimu, daugiabučių administravimu. Be to, šilumos tiekime yra ir privataus sektoriaus, o nepriklausomi šilumos gamintojai pagamina didelę dalį šilumos.

„Klaipėdos miesto rezultatas nuo Vilniaus skiriasi minimaliai. Tarp geriausiai įvertintų miesto sričių – finansai. Kaip ir 2015 m., pernai Klaipėdos miesto biudžeto skola buvo mažiausia iš didžiųjų miestų – vos 14,2 proc. nuo pajamų. Palyginus mažą dalį Klaipėda skiria ir administracijos išlaikymo išlaidoms – 3,1 proc. nuo patvirtinto biudžeto, tačiau tai nesutrukdo laiku nagrinėti gyventojų prašymų. 2015 m. laiku neišnagrinėta buvo 4 proc. gyventojų prašymų, o pernai – jau tik 2 proc. Tai vienas geriausių rezultatų tarp didžiųjų savivaldybių”, – teigia A. Čepukaitė.

Aukštą poziciją uostamiesčiui pelnyti padėjo ir gerai vertinama mokesčių sritis – vidutinis žemės mokesčio tarifas buvo mažiausias, pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – taip pat vienas mažiausių. Mažesnė už vidutinę buvo ir verslo liudijimų kaina. Klaipėdoje verslo liudijimus įsigijusių žmonių skaičius 1000-iui gyventojų yra vienas labiausiai išaugusių.

„Palanki mokestinė aplinka buvo viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdoje verslo liudijimus įsigijusių žmonių dalis pernai paaugo bene labiausiai iš didžiųjų savivaldybių. Vis dėlto, su verslo liudijimais Klaipėdoje dirba mažiausia dalis gyventojų lyginant su kitais didžiaisiais miestais. Taip pat savivaldybėje teko santykinai mažiausiai išduotų statybos leidimų tarp didžiųjų savivaldybių”, – teigia tyrimo vadovė.

2016 m. Klaipėdos m. buvo apie 155 000  gyventojų – miestas susitraukė 1,2 proc. Socialiniai rodikliai uostamiestyje, kaip ir daugelyje šalies savivaldybių, gerėjo – mažėjo bedarbių (darbo neturėjo 6,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų), socialinės pašalpos gavėjų (1 proc. miestiečių).

„Be abejo, šis įvertinimas yra kiekvieno klaipėdiečio, dirbančio Klaipėdai ir Klaipėdoje, nuopelnas. Noriu padėkoti savivaldybės darbuotojams, gausiam biudžetiniame sektoriuje dirbančių žmonių būriui, kurių kiekvieno darbas padėjo pasiekti tokį aukštą įvertinimą. Tai pasekmė ilgalaikio, nuoseklaus, sistemingo darbo, kada dirbama ne tam, kad būtų įvertinta, bet tam, kad būtų pasiektas rezultatas. Nepaisant to, kas ir kiek kritikuoja, turime nenuvertinti savęs, jeigu mus vertina kiti. Be abejo, yra kur tobulėti ir ką tobulinti, tačiau tai, kad ne vienerius metus esame pirmaujančių savivaldybių gretose, liudija, jog pasirinktas kursas bei stabilumas ekonomikoje, politikoje, valdyme, duoda ilgalaikį efektą“, – Savivaldybės pranešime cituojamas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Rajone – aktyvi ekonomika

54-ų mažųjų savivaldybių reitinge geriausios vardas atiteko Klaipėdos rajono savivaldybei. Reitingas rodo, kad tokios „žiedinės” savivaldybės, supančios didžiuosius miestus, vis sėkmingiau išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus – čia aktyvesnė ekonomika, vis daugiau žmonių jas renkasi darbui ir gyvenimui.

Šis titulas pelnytas dėl kelių priežasčių. Pirma, viešųjų paslaugų srityje nestinga privačios iniciatyvos, pavyzdžiui, viešojo transporto, daugiabučių administravimo, buitinių atliekų surinkimo srityse. Dėl konkurencijos gyventojai džiaugiasi mažesnėmis kainomis ir geresne kokybe.

Antra, Klaipėdos rajono savivaldybėje daug investicijų, aktyvi ekonomika. Štai, investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą vienam gyventojui 2015 m. teko net 5590 eurai (mažųjų savivaldybių vidurkis – 1506 eurai), tai net 1663 eurais daugiau nei 2014 m. Tiesioginių užsienio investicijų taip pat gausu – 4815 eurai gyventojui, lyginant su 1127 eurų vidurkiu.

Daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse čia yra ir veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimus įsigijusių ar prasitęsusių gyventojų, išduotų statybos leidimų.

„Visa tai rodo, kad savivaldybėje ekonominis gyvenimas aktyvus. Klaipėdos rajonas – pavyzdys, kaip savivaldybė sugeba išnaudoti didelio miesto kaimynystę. Nenuostabu, kad čia gyventi ir dirbti atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, tai retas atvejis Lietuvos savivaldybėse”, – komentuoja A. Čepukaitė.

Klaipėdos rajono savivaldybė gerai tvarkosi su biudžetu ir vidiniais procesais. Pavyzdžiui, biudžeto skola 2016 m. sumažėjo daugiau nei 7 proc. p. (mažųjų savivaldybių vidurkis  – 5 proc. p.), beveik visi viešieji pirkimai buvo skelbiami (tai rodo skaidrų lėšų naudojimą), administracijos išlaikymas palyginus pigus, o vidaus sandorių, kai perkama iš savo pačios įmonių be konkurso, savivaldybės duomenimis, vykdyta nebuvo. Administracija taip pat gerai įvertinta: čia palyginus mažai užimtų pareigybių (vertinant 1000 gyv.), tačiau tai nesutrukdė visų gyventojų prašymai išnagrinėti laiku.

Siekdama išlaikyti pirmąją pozicija savivaldybė turi efektyviau valdyti savo turtą (palyginus mažai turto įtraukta į parduodamų objektų sąrašą ir palyginus nedaug parduota). Taip pat mokestinę padėtį pageritnų žemesnis pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.


    2017-10-25

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt