P0

Svarbu, Temos

Seimo nary, kaip sekasi vykdyti pažadus? VI

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2017-10-25


“Atvira Klaipėda” baigia spausdinti prieš metus į Seimą pateikusių klaipėdiečių Seimo narių “išpažintis”, kai jie vykdė rinkiminius pažadus, kokius darbus nuveikė ir kokius dar planuoja,

Paskutinis atsakymus pateikė valstietis Dainius Kepenis. Jis Marių apygardoje surinko 48,72 proc. balsų ir įveikė beveik rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje teisėsaugos įtarimų sulaukusį Eligijų Masiulį turėjusį pakeisti liberalą Edmundą Kvederį (46,43 proc. balsų).

“Verta paminėti įgyvendintą vieną iš pagrindinių mano pažadų – į Klaipėdą perkelta Žuvininkystės tarnyba. Ši mano iniciatyva leidžia daugiau nei perpus sumažinti valdymo kaštus, o svarbiausia – žvejai galės savo reikalus spręsti vietoje, t.y. Klaipėdoje”, – teigia Dainius Kepenis.
Kandidatuodamas tvirtinote, kad esate gerai susipažinęs su pietinės Klaipėdos dalies rinkėjų rūpesčiais ir jau sutarėte, kad netrukus bus kviečiamas visų namų bendrijų susirinkimas, kuriame bus kuriama vieninga namų bendrija, gebanti aktyviai skatinti miesto valdžią spręsti aktualius mikrorajono klausimus – oro užterštumo, sporto aikštelių vaikams, transporto statymo kiemuose. Ar tokią bendriją įsteigėte?

Klaipėdiečių bėdos man gerai žinomos. Tik prasidėjus mano kadencijai, kovo mėnesį sušaukiau visų Klaipėdos daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) pirmininkus į mokymus, kuriuose aptarėme, kaip spręsti minėtas problemas, taip pat, kaip gerinti šios srities teisinį reglamentavimą.

Oro užterštumo klausimams spręsti jau trečią savo kadencijos mėnesį į Klaipėdą pasikviečiau aplinkos ministrą Kęstutį Navicką bei Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką. Galiu pasidžiaugti, kad didieji oro teršėjai gauna vis mažiau taršių atliekų perdirbimui, dėl ko po truputį nemalonūs kvapai Klaipėdoje mažėja.

Vieningos gyventojų bendruomenės-bendrijos kūrimo organizaciniai klausimai įgavo pagreitį, telkiasi palaikančiųjų ir bendraminčių būrys, nes apie tokią bendruomenę nuolat kalbuosi su Klaipėdos miesto DNSB pirmininkais, gyventojais, išklausau ir įsigilinu į kiekvieno nuomonę bei siūlymus.

Klaipėdos savivaldybėje kovo 27 d. surengėme daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų mokymus, kuriuose aptarėme daugiabučių namų savininkų bendrijoms privalomų veiklos dokumentų sudarymo klausimus, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo pakeitimų tikslingumą, kalbėjome apie daugiabučių namų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūros ir kontrolės vykdymą. Šis susitikimas padėjo išsiaiškinti daug svarbių problemų, su kuriomis susitinka ir daugiabučių gyventojai, ir jų bendrijų atstovai.

Sakėte su rinkėjais aptaręs, kad kas ketvirtį atvyksite atsiskaityti. Ar vykdėte šį pažadą?

Su rinkėjais susitinku beveik kas savaitę, padedu spręsti Klaipėdos gyventojams įvairias problemas. Besikreipiantys į mane yra įvairaus amžiaus, socialinio statuso bei padėties, turintys skirtingas gyvenimo patirtis bei pasiekimus klaipėdiečiai. Besikreipiančiųjų problemos labai įvairios ir neretai visiškai nesusietos su mano dabartine Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario veikla. Gyventojai į mane kreipiasi įvairaus pobūdžio problemomis, ir dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, vaikų registracijos į darželius, ir dėl laiku neišmokėtų atlyginimų. Dar vis aktualios tokios problemos, kaip nuosavybės sugrąžinimo į žemę, oro taršos, dėl įmonių administracijos tariamai neteisėtų veiksmų.

Smagu, kad atsiranda ir kitokio pobūdžio klausimų, su kuriais kreipiasi knygų autoriai, ypatingų pasiekimų turintys asmenys, kuriems tenka rengti rekomendacijas dėl Garbės piliečio vardo suteikimo ar kitokio įvertinimo, apdovanojimo. Taigi, nepaisant gyventojams kylančių problemų kompleksiškumo, tos problemos yra sprendžiamos asmeniškai man dalyvaujant arba su mano pagalba. Žinoma, kartais rinkėjams kylančių iššūkių sprendimas užtrunka, dėl jų sudėtingumo ir įvairių biurokratinių kliūčių.

Pirmasis mano atsiskaitymas gyventojams surengtas dar vasarą liepą. Šis laikas buvo pasirinktas neatsitiktinai, o atsižvelgiant į Seimo pavasarinės sesijos pabaigą. Tokiu būdu galėjau ištesėti gyventojams duotą pažadą atsiskaityti už jau nuveiktus darbus, o ne tik planuojamus. Šį susitikimą organizavau kartu su savo kolega Seimo nariu prof. Algimantu Kirkučiu, kuris yra išrinktas gretimoje Baltijos apygardoje. Labiausiai gyventojus domino Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos ir jų poveikis visuomenei, ypač jaunimui, švietimo bei socialinės atskirties mažinimo klausimai.

Spalio 14 d. vyko jau antrasis mano visuotinis susitikimas su klaipėdiečiais. Jo metu buvo aptarti būsimi darbai Seimo rudens sesijoje bei pristatyta, kas nuveikta nuo praėjusio susirinkimo. Vienas svarbiausių darbų – tai suvienodinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių vertinimo kriterijai tiek importuotoms iš JAV, tiek iš Europos transporto priemonėms. Ši mano iniciatyva iškart leido išvengti iki 100 mln. eurų nuostolių valstybės biudžetui, kurie būtų buvę patirti iki 2018 m.

Kartu su kolegomis išsaugojome Klaipėdos universiteto savarankiškumą, neleidome Kauno klinikoms prisijungti Jūrininkų ligoninę.

Taip pat verta paminėti įgyvendintą vieną iš pagrindinių mano pažadų, kuris koreliuoja su Vyriausybės deklaruojama regionų plėtros strategija – į Klaipėdą perkelta Žuvininkystės tarnyba. Ši mano iniciatyva leidžia daugiau nei perpus sumažinti valdymo kaštus, o svarbiausia – žvejai galės savo reikalus spręsti vietoje, t.y. Klaipėdoje.

Teigėte, kad už jus balsuoti svarbu dėl to, kad būtų įvykdyti LVŽS įsipareigojimai “dėl pražūtingo alkoholio vartojimo mažinimo, dėl eilės socialinių klausimų sprendimo, dėl valstybės valdymo krypties nustatymo, švietimo, kultūros, sveikatos reformų, pagalbos šeimai ir seneliams”. Ką padarėte kiekvienoje iš šių sričių?

Frakcijos iniciatyva pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymas, už kurį balsavo 101 Seimo narys. Tai yra ištisas alkoholio prieinamumo mažinimo sprendimų paketas. Taigi, tik asmenys nuo 20 m. galės įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinių gėrimų. Taip pat trumpinamas alkoholio prekybos laikas, alkoholio prekyba uždraudžiama sporto varžybų salėse, kuriose jos vyksta, visiškai draudžiama alkoholio reklama, išskyrus tas vietas, kur juo prekiaujama, savivaldybių taryboms suteikiama teisė uždrausti prekiauti alkoholiniai gėrimais teatruose, koncertų salėse, kitų kultūros ar sporto renginių metu. Draudžiama prekyba alkoholiu paviljonuose, paplūdimiuose, taip pat toliau, negu 40 m atstumu draudžiama prekiauti alkoholiu, t.y. aptarnauti klientus lauko kavinėse. Šios priemonės – tai jokia naujiena, nes Pasaulio sveikatos organizacija tokias priemones jau seniai rekomendavo valstybėms. Kitose šalyse tokia praktika jau patikrinta ir gerai veikia. Tik Lietuva niekaip negalėjo priimti tokių teisės normų, kurios užsienyje seniai išbandytos ir duoda teigiamus rezultatus. Tai priemonės, nesukeliančios niekam jokių ginčų.

Draudimo laikotarpio metu dėl pabrangusio alkoholio pardavėjai turėjo didesnes pajamas, tačiau alkoholio pardavimas vienetais sumažėjo, daugiau buvo vartojama stipresnių spiritinių gėrimų negu alaus. VMI duomenimis, daugiau nei 14,5 proc. sumažėjo alaus, o 5,4 proc. vyno pardavimai.

Skurdo ir nelygybės mažinimui valstybės biudžete numatyti papildomi 483 mln. eurų senjorams ir mažiausiai uždirbantiems. Nuo šių metų spalio pensijos didėja 12-13 eurų, o nuo sausio – pensijos vidutiniškai didės dar 30-33 eurais, 20 eurų didinamos valstybės remiamos pajamos skurdžiai gyvenantiems asmenims, taip pat didinamas darbo užmokestis gydytojams, slaugytojams, mokslininkams.

Mažinamos vaistų kainos, parengtas naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Gydymo įstaigoms leidžiama įsigyti vaistus, kurių pakuotės ir informaciniai lapeliai parengti užsienio kalba, tokiu būdu sumažinami kaštai vertimui.

Vykdome valstybinių įmonių pertvarką, efektyviau valdomas valstybės turtas, pertvarkomas miškų urėdijos, „Lietuvos geležinkeliai“, kelių priežiūros įmonės.

Ypatingą dėmesį skyrėme vaiko teisių apsaugos reformai. Sustiprinama pagalba vaikui ir jo tėvams, susidūrusiems su krizine situacija, užtikrinama kompleksinė pagalba, taip pat svaresnė valstybės pagalba alimentų nesulaukiantiems vaikams.

Aktyviau kovojame prieš korupciją ir nusikalstamumą – kelis kartus padidintos baudos už nusikaltimus, korupcinėse bylose baudos bus susietos su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Asmenys, pranešusieji apie korupciją, gaus deramą valstybės apsaugos lygį.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai leis lengviau įsirengti mažos galios (iki 5 kW) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, skirsime didesnį dėmesį būstų renovacijai – kasmet bus renovuojama bent 500 daugiabučių.

Teigėte, kad kartu su kolegomis jau kuriate tarppartinę sveikatos koaliciją ir sieksite sukurti sveikatos sistemą “atskiriant Sveikatos rūmus nuo Ligų ministerijos”. Tokiu būdu esą bus pasiekta, kad “būtų sustabdytas nesuvaldomai augantis lėtinių neinfekcinių ligų srautas ir mūsų vaikai nebebūtų labiausiai nutukę ir mažiausiai judantys Europoje”. Ką padarėte vykdydamas šį pažadą?

Žinoma, daiktus vadinti savais vardais tikrai neatsisakau ir raginu kolegas tai daryti visuomet. Pirmas žingsnis jau padarytas – Seimo Sveikatos reikalų komitete kartu su klaipėdiečiu prof. Algimantu Kirkučiu, Antanu Vinkumi, Remigijumi Žemaitaičiu, Jonu Liesiu įkūrėme Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetį. Turime parengę šio pakomitečio veiklos programą šiai rudens sesijai, jau spėjome nudirbti nemažai darbų. Baigiame parengti gyvensenos medicinos profesijos aprašą ir jo įdarbinimo galimybių nustatymą.

Norėčiau pasidžiaugti, kad mano iniciatyva surengtas Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitečio pasėdis dėl šaukiamojo amžiaus jaunuolių sveikatos, kuriame buvo išklausytos ne tik Krašto apsaugos, bet ir Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovų pranešimai, būsimos priemonės ir veiksmai padėčiai gerinti.

Taip pat inicijuota konferencija Seime dėl Lietuvos sveikatos biurų vaidmens stiprinant gyventojų sveikatą. Joje bene pirmą kartą per pastaruosius 27 Lietuvos nepriklausomybės metus buvo skiriama nemažai dėmesio Lietuvos žmonių sveikatos rodikliams. Juk kuo geresnė dirbančiųjų sveikata, tuo jų darbo našumas yra aukštesnis. Kuo sveikesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė sukurti ne tik savo, savo šeimos ateitį, bet ir jos gerovę, o taip pat ir valstybės ateitį, valstybės gerovę. Konferencijoje buvo akcentuojama būtinybė vykdyti šalies bendrojo ugdymo mokyklų mokinių fizinį pajėgumą pagal Lietuvos sporto universiteto mokslininkų parengtą tvarką, kad galėtume įvertinti šalies mokinių fizinę būklę, bet ir ateity turėti galimybę tuos rodiklius palyginti, analizuoti bei priimti atitinkamus politinius sprendimus padėčiai gerinti. Vaikai – mūsų ateitis, todėl jų sveikatos stiprinimu privalome ypatingai pasirūpinti.

Norėtųsi paminėti ir tiesiogiai su Klaipėda susijusius sveikatos srities organizacinius darbus, tiksliau teisinį reglamentavimą, susijusį su sveikatos priežiūros įstaigomis Klaipėdoje, nes jų reformos ir pertvarkos tiesiogiai įtakotų miesto gyventojų patekimą pas gydytojus, užtikrintų savalaikį ir kokybišką gydymąsi.

Išvardinti darbai, iniciatyvos, tai yra pirmieji žingsniai siekiant teisiškai sureguliuoti, tiksliai sąvokomis apibrėžti gyventojų sveikatos stiprinimo ir gydymo sritis. Mūsų politikų tikslas sukurti tokį teisinį reguliavimą, užtikrinti tokį valstybės finansavimą tiek gyventojų sveikatos stiprinimui ir tausojimui, ypač vaikų ir jaunimo, kad kuo mažiau minėtos gyventojų grupės sirgtų, bet ir profesionaliam jų gydymui nuo įvairiausių ligų.

Sakėte, kad Klaipėda gali tapti pavyzdiniu sveikatos miestu, kuriame atsirastų šalies sveikatos centras – Sveikatos rūmai, kurie “valdytų visa valstybės sveikatos judėjimą ir pademonstruotų konkurenciją Ligonių kasoms, skatintų žmones, kurie rūpinasi savo sveikata – sportuoja, sveikai maitinasi, grūdinasi, gyvena darniai”. Anot Jūsų, Klaipėdoje galėtų gimti sveikatos modeliai vaikų darželiui, mokyklai, darbo kolektyvui, bendruomenei. Koks šios Jūsų vizijos likimas?

Jau kelis kartus bendravome su Klaipėdos universiteto mokslininkais ir nagrinėjome galimybę kurti tokį centrą. Raginau ir miesto vadovus prisijungti. Kol kas entuziazmo nesulaukiu, bet džiaugiuosi, kad šią iniciatyvą palaiko pranciškonai. Neseniai kartu lankėmės pas sveikatos ministrą ir viltingai tikimės sulaukti pritarimo. Pabuvojau Klaipėdos PET granulių gamykloje ir susitikęs su jos vadovais kalbėjausi apie tokio modelio sukūrimą. Kodėl būtent su jais? Šioje įmonėje yra taikomi įvairūs darbuotojų sveikatinimo, sveikatos monitoringo modeliai. Be to, įmonės vadovai yra sveikuoliai ir įmonės vykdomą sveikatos politiką galėtume prilyginti pilotiniam sveikatos modeliui. Tikiuosi palaikymo Seime ir įstatymo, skatinančio verslininkų iniciatyvas remiant sveiką gyvenseną , projektas

Jau mano minėtos sveikatos politikos įgyvendinimo modelio pavyzdys yra broliai pranciškonai. Jie, būdami Vilties bėgimo ir kitų sveikatinimo akcijų iniciatoriais, šv. Pranciškaus onkologijos centro įkūrėjais, sėkmingai pritaiko ne tik medicininio bet ir dvasinio gydymo metodus, ypač didelį dėmesį skirdami onkologiniams ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms. Bendradarbiavimas su jais leidžia tikėtis spartesnio mano minėtos vizijos įgyvendinimo.

Sakėte, kad sutvarkyta sveikatos sistema jau kadencijos pabaigoje leis taupyti iki pusės milijardo eurų. Kiek pavyko sutaupyti per šiuos metus?

Tai ir palaukime kadencijos pabaigos. Juk 2017 m. biudžetas buvo formuojamas buvusios 2012-2016 m. Seimo kadencijos daugumos. Šiek tiek kantrybės, tai sudėtingas procesas. Tarkime, pakeitėme vaistų kainyną, jau sutaupome kelias dešimtis, ne kelis milijonų eurų. Tokiais ir panašiais būdais ruošiamės taupyti, bet taupydami vadovausimės mūsų Konstitucijoje įtvirtinta nuostata „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas susirgus“.

Nustebino Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų nenoras susieti savo darbo rezultatus su ligonių skaičiaus mažinimu ir tokiu būdu kelti savo atlyginimus, kurie šiandien mažesni nei slaugytojų. Mokslininkai paskaičiavo, kad sumažinus gyventojų sergamumą 1 procentu valstybės biudžete atsiranda 22 su puse milijono eurų.

PSO paskelbė, kad didžiausią įtaką (iki 80 %) širdies kraujagyslių ir kitų lėtinių ligų mažėjimui padarys sveika gyvensena. Taigi lengva suskaičiuoti ekonominį efektą, kuris būtent yra visuomenės sveikatos specialistų-sveikatos mokytojų rankose. Jiems palinkėjau drąsos ir ryžto tai parodyti praktikoje.

Kokius dar įstatymo projektus parengėte per šiuos metus?

Per šiuos metus parengiau Žuvininkystės, Atmintinų dienų, Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymų pakeitimus, taip pat Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo naujos redakcijos projektą, dirbu prie Sveikatos sistemos, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymų projektų. Taip pat teikiau pasiūlymus dėl Seimo nutarimo „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų kaitos gairių“, siekiau įtvirtinti mokyklos vadovų atsakomybę už mokinių sveikatos stiprinimą, dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo.

Kartu su Seimo nariais teikiau Pilietybės, Alkoholio kontrolės, Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Viešųjų pirkimų įstatymų, taip pat Civilinio kodekso pakeitimus. Pritariau Seimo nutarimui „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“.

Kokie įstatymų projektai yra artimiausiuose Jūsų planuose?

Dar rudens sesijos metu planuoju kartu su bendraminčiais teikti siūlymus dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo, registruoti jau parengtą Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo naują redakciją, esu įpareigotas rūpintis Sveikos gyvensenos strategijos projekto parengimu. Laukiai tikrai didelis ir sudėtingas darbas, specialiai tam kartu su SAM vadovais ir specialistais surengėme konferenciją „ Savivaldybių Visuomenės sveikatos biurų vaidmuo tausojant ir stiprinant gyventojų sveikatą“, kurioje daug buvo kalbėta, ką gali nuveikti asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos sektoriai, koks vaidmuo šioje veikloje skiriamas Visuomenės sveikatos biurams, ar tokie biurai pajėgūs spręsti jiems keliamus uždavinius. Ieškota atsakymų, kaip reikia vertinti biurų veiklos rezultatus ir kaip juos paskatinti dirbti geriau.

Kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės Sveikatos priežiūros departamentu bandysime spręsti mūsų sveikatos apsaugos sistemos struktūrizavimo, finansavimo klausimus, ištaisyti teisinio reguliavimo spragas dėl biurų veiklos.

Rytoj skaitykite politologo įžvalgas apie klaipėdiečių Seimo narių atsakymus ir darbus

 

 


    2017-10-25

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt