Nuo 2018 m. valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų administravimui, ūkiui ir infrastruktūros objektų priežiūrai, bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi. Daugiau lėšų gaus tos aukštosios mokyklos, kurios turės daugiau valstybės finansuojamų studentų ir vykdys daugiau mokslinės veiklos. Tokią tvarką šią savaitę patvirtino Vyriausybė, praneša Švietimo ir mokslo ministerija.

Klaipėdos universitetas, KU nuotr.

Naujoji tvarka nustato maksimalią ribą, kiek lėšų gali būti skiriama. Universitetams būtų skiriama ne daugiau kaip 40 proc. jiems skiriamų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, kolegijoms – ne daugiau kaip 35 proc. nuo bendros joms skiriamos valstybės biudžeto asignavimo sumos.

Norint išvengti ypač didelių asignavimų persiskirstymų tarp institucijų, numatomas pereinamasis laikotarpis. Numatyta, kad institucijoms 2018–2019 metais tam tikslui skiriamos valstybės biudžeto lėšos kasmet, lyginant su praėjusiais metais, negalėtų didėti daugiau kaip 25 procentais. Lėšos, viršijančios nustatytą ribą, būtų perskirstomos institucijoms proporcingai jų ūkio ir administravimo lėšų, palyginti su praėjusiais metais, mažėjimui. Pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu institucijos galės nuosekliai prisitaikyti prie finansavimo pokyčių ir pertvarkyti savo veiklą.

„Lėšų skyrimo susiejimas su moksline veikla ir studentų skaičiumi skatins universitetus ir kolegijas atsigręžti į svarbiausią tikslą – kokybišką mokslą ir studijas. Jei universitete studentų sumažėja perpus, kodėl valstybė turi tempti šitą akmenį po kaklu ir išlaikyti tokio pat dydžio ūkį ir administraciją ar pastatus kaip iki šiol?“ – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.