Svarbu, Temos

Ar Savivaldybė nusilenks žemę pasisavinusiam verslininkui? (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2017-10-30


Jau daugiau nei penkmetį uostamiesčio Dailidžių gatvėje besitęsianti istorija, ko gero, dar kartą rodo, kad Lietuvoje prieš įstatymus, deja, lygūs yra ne visi.

Žinomas Klaipėdos verslininkas, Kultūros ministerijos pripažintas mecenatas Rimantas Cibauskas metų metus yra tvora užtvėręs visuomeninės paskirties sklypą su želdynais ir jam atlaisvinti nepakanka net teismų sprendimų.

Bendrojo naudojimo želdinių sklypą Dailidžių gatvėje neteisėtai užtvėrusi mūrinė Rimanto Cibausko tvora yra stipresnė nei teismų sprendimai ir jų įgyvendinimu turinčios pasirūpinti institucijos. Martyno Vainoriaus nuotr.

Negana to, spalio 19-ąją Savivaldybės administracija sulaukė jo prašymo koreguoti detalųjį planą. Tokia procedūra galėtų pagaliau tapti išeitimi, kaip išsaugoti nelegalią tvorą ir įsigyti sklypą, kuriuo nelegaliai naudojasi 2015 m. miesto meru bandęs tapti verslininkas.

Koks bus Savivaldybės administracijos sprendimas dėl tokio prašymo, turi paaiškėti jau netrukus.

Norėjo pirkti be aukciono

R. Cibauskas, 2012-ųjų sausį, kai dar buvo ir miesto Tarybos nariu, apskundė teismui Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą prisijungti jį prie dar 1998 m. įsigyto 9,13 a sklypo. NŽT nurodė, jog to padaryti negalima, nes čia ketinama formuoti bendrojo naudojimo sklypą želdiniams įrengti.

Prasidėjus teismui NŽT taip pat teigė, kad R. Cibausko pageidaujamas žemės plotas neatitinka Vyriausybės nustatytų kriterijų, pagal kuriuos jį būtų galima parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą. Trečiuoju asmeniu byloje buvusi Klaipėdos savivaldybės administracija R. Cibausko skundą irgi prašė atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybė akcentavo, kad jei R. Cibauskui išimties tvarka būtų leista įsigyti laisvą valstybinę žemę be aukciono, taip būtų pažeistas viešasis interesas, nes aukščiausia žemės kaina galėtų būti nustatyta tik rengiant viešą aukcioną.

2013-ųjų rugsėjį Klaipėdos apygardos administracinis teismas verslininko skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tada R. Cibauskas pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau ir ten bylą pralaimėjo.

Nurodymai griauti – nė motais

R. Cibauskui galutinai pralaimėjus teismus dėl gretimo sklypo pirkimo ne aukciono būdu, NŽT 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a.

2014 m. spalio 23 d. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui.

Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tada jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pastarasis buvo nurodęs pareigūnams net atvesdinti R. Cibauską, bet jis šios nemalonios procedūros išvengė išvykdamas į darbinę komandiruotę.

Galiausiai pirmos instancijos teismas pripažino, jog yra įrodyta, kad R. Cibauskas savavališkai pastatė daugiau nei 2 m aukščio mūrinę tvorą, taip užimdamas valstybinę žemę, ir skyrė 579 eurų baudą.

Tačiau R. Cibauskas pasinaudojo galimybe šį nutarimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Bet ir jis skundą atmetė neskundžiama nutartimi.

Kodėl nenugriovė?

Pagal galiojusią praktiką, jei baudą palieka galioti ir neskundžiamus sprendimus priimantis teismas, paprastai praėjus kuriam laikui po tokio sprendimo NŽT turi tikrinti, ar nubaustasis nebedaro pažeidimo, t. y. nugriauna tvorą. Jei tai nepadaryta – per teismus gali būti skirta jau didesnė bauda (iki 1 158 eurų).

Jei ir tai nepadeda, arba NŽT, arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gali civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą dėl priverstinio tvoros nugriovimo ir pasisavintos žemės atlaisvinimo.

Tačiau R. Cibausko tvora Dailidžių gatvėje ir šiandien juosia valstybinę žemę…

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Šarkuvienė, paklausta, kodėl taip yra, situaciją aiškino gana aptakiai.

„Dabar viską sprendžia Savivaldybė – jie lyg planuoja suformuoti tą sklypą ir galbūt parduoti, bet, kaip suprantu, kol kas tvora jiems netrukdo“, – sakė ji.

„Atvira Klaipėda“ dar ir raštu paklausė, ką konkrečiai NŽT padarė per daugiau nei dvejus metus po neskundžiamo teismo sprendimo, kad būtų atlaisvintas sklypas.

“Pagal priskirtas NŽT funkcijas administracinė byla buvo baigta”, – konstatuojama NŽT raštiškame atsakyme.

Taip pat kartu buvo informuota, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius čia suformavo ir įregistravo 0,0536 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kurio paskirtis – bendro naudojimo teritorijos. Tada jau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi su prašymu šį žemės sklypą parduoti aukcione, tačiau NŽT nedavė tokio sutikimo, kadangi bendro naudojimo teritorijos neprivatizuojamos.

“Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pakeitus detaliojo plano sprendinius bus sprendžiamas šis klausimas iš naujo”, – konstatuoja tarnyba.

Taip pat ji informavo, kad pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklypo Dailidžių g. 33, Klaipėda, savininkas šių metų birželio 6 d. nusipirko įsiterpusį 0398 ha ploto valstybinės žemės sklypą.

“NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius planuoja atlikti naują žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą dėl pastatytų statinių, esančių  bendro naudojimo valstybinės žemės sklype”, – žada NŽT.

Bandys nusipirkti visą?

Klaipėdos savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė aiškino, kad NŽT minimas sklypas buvo suformuotas dar 2003-aisiais. Jo paskirtis – bendrojo naudojimo želdynai.

„Kol jo tokia paskirtis, negalima skelbti pardavimo aukciono.  Tačiau, kiek žinau, Savivaldybės urbanistai yra gavę prašymą keisti šio sklypo paskirtį“, – sakė R. Gružienė.

Savivaldybė sulaukė 2015 m. Klaipėdos meru bandžiusio tapti Rimanto Cibausko prašymo koreguoti detalųjį planą ir pakeisti neteisėtai užimto sklypo paskirtį iš bendrojo naudojimo želdynų į vienbučių-dvibučių pastatų teritoriją.

Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, išgirdęs klausimą, nusistebėjo, kad nelegali tvora vis dar stovi.

„NŽT turėjo viską padaryti iki galo ir atlaisvinti tą sklypą. Keistoka, kad to nepadarė“, – sakė K. Macijauskas ir nukreipė detalių dėl detaliojo plano keitimo pasiteirauti Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės.

Pastaroji patvirtino, kad spalio 19-ąją Savivaldybė sulaukė R. Cibausko prašymo koreguoti detalųjį planą ir pakeisti neteisėtai užimto sklypo paskirtį iš bendrojo naudojimo želdynų į vienbučių-dvibučių pastatų teritoriją.

„Sudėtinga situacija, nagrinėjame dabar ją ir pateiksime siūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui, kuris turės apsispręsti, ką daryti. Jei sklypo paskirtis būtų pakeista, iš tiesų vėliau galėtų būti rengiamas jo pardavimo aukcionas“, – sakė specialistė.

Kartu ji akcentavo, kad šioje situacijoje reikia apsispręsti, ar tokiu atveju užtenka tik detaliojo plano koregavimo, ar būtina keitimo procedūra.

„Jei turi būti atliekama keitimo procedūra, turi būti rengiamas naujas detalusis planas visam kvartalui. Turi būti nagrinėjama viso kvartalo situacija, išnagrinėti visuomenės poreikiai. Tokiais atvejais, kai detalųjį planą nori keisti privatus interesas, jis ir turi apmokėti visas procedūras“, – sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigė, kad prieš priimdamas sprendimą atsižvelgs į urbanistų argumentus.

„Įprastai stengiamės parduoti visus įmanomus sklypus, nes tada miestas gauna apie pusę jų kainos, o kita dalis patenka į valstybės biudžetą. Tačiau reikia atsižvelgti, ar tas sklypas neturi pirmiausiai būti naudojamas visuomenės poreikiams. Jei prioritetas yra jiems, tada, be jokios abejonės, turi būti užtikrinta, kad sklypas ir būtų prieinamas visiems“, – sakė S. Budinas.

Kodėl iki šiol nenugriovė savavališkai pastatytos tvoros ir kodėl nori keisti detalųjį planą, apimantį ir pasisavintą sklypą, iš R. Cibausko sužinoti nepavyko – jis į skambučius neatsakė ir neperskambino.

 


2017-10-30

Vienas komentaras apie “Ar Savivaldybė nusilenks žemę pasisavinusiam verslininkui?”

  1. Tikrai paremsiu. Vien dėl to, kad viliuosi, jog vilksite į dienos šviesą tokius “gudručius” kaip R.C.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt