Neseniai atliekų tvarkytojų atlikto Klaipėdos miesto atliekų monitoringo metu paaiškėjo, kad iš 500 kg atliekų net apie 70 kg sudaro maisto ir virtuvės atliekos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ragina klaipėdiečius atsakingiau elgtis su maisto produktais – jų pirkti mažiau arba atiduoti labdaros organizacijoms.

Atliekų monitoringo metu preciziškai išrūšiuojamos iš uostamiesčio konteinerių atvežtos atliekos. 500 kg buitinių atliekų pagal medžiagų rūšis išrūšiuojama į 17 skirtingų kategorijų. Kiekviena jų atskirai pasveriama ir taip sužinoma, kiek kokių atliekų išmeta klaipėdiečiai.

„Statistika rodo, kad klaipėdiečiai daug maisto produktų išmeta į šiukšliadėžes. Ir tai nėra vien virtuvėje ruošto maisto atliekos. Į sąvartyną iškeliauja net neišpakuoti produktai su pasibaigusiu galiojimo terminu. Išmesdami maisto produktus mes  švaistome ne tik savo pinigus, bet ir gamtos bei energijos išteklius – vandenį, dujas, elektrą, naudojamus tam produktui užauginti, pagaminti, maistui paruošti, nuvežti į parduotuves, o vėliau ir perdirbti ar utilizuoti“, – pranešime spaudai cituojama Rasa Jievaitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.

Kita bėda, kad perteklinis pirkimas daro įtaką mūsų sveikatai: mokslininkai teigia, kad suvalgome iki 30–50 proc. daugiau, nei mums būtina.

„Būtina keisti savo įpročius – galvoti, planuoti savaitės meniu, pirkti mažiau arba universalius, keliems patiekalams tinkamus produktus, stebėti produktų galiojimo terminą ir, jam nespėjus pasibaigti, gaminti iš turimų produktų. Gerėjant gyvenimui net nesusimąstome, kiek žalos darome gamtai be saiko pirkdami ir po to nepanaudoję išmesdami“, – teigia Klaipėdos savivaldybės aplinkosaugos specialistė.

Pasak Lietuvoje vykdytų tyrimų, vienas mūsų šalies gyventojas per metus išmeta apie 50 kg maisto atliekų.