Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2017-10-31 |
Uostamiestį papuoš dar vienas originalus meno kūrinys. Istorinėje Klaipėdos dalyje, Turgaus aikštėje stūksančio pastato fasadas netrukus virs didžiuliu piešiniu, kviečiančiu pasinerti į viduramžių miesto gyventojų kasdienybę.
Fasadinio tapymo procesas reikalauja ne tik nemažai kruopštumo, bet ir fizinio pasirengimo. „Pamario restauratoriaus” nuotr.
„Vokietijoje, Austrijoje ar Prancūzijoje galima išvysti ne vieną ištapytą pastatą, kurie neabejotinai pagyvina aplinką, traukia praeivių žvilgsnius. Tad kodėl gi to nepadarius ir pas mus? Juolab kad Senojo turgaus vaizdas – gana nykus, nemažai statinių nušiurę, prašosi atnaujinimo, o ši vieta gausiai lankoma turistų. Norisi, kad tiek jie, tiek klaipėdiečiai matytų daugiau gražių, įkvepiančių dalykų“, – apie idėjos užuomazgas kalba bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.
Pastato Turgaus aikštėje 21, kuriame įsikūrusi „Pamario restauratoriaus“ būstinė, fasadą neatsitiktinai nuspręsta paversti simboline galerija, skirta kalvių, drožėjų, stiklių, puodžių, audėjų bei kitų ano meto auksarankių meistrystei pagerbti.
„Istoriškai Klaipėdos senamiestyje, įskaitant Senosios turgavietės teritoriją, telkėsi įvairūs amatininkai. Tai liudija ir Mėsininkų, Skerdėjų, Puodžių, Kalvių, Kurpių bei kiti gatvių pavadinimai. Tad nusprendėme, jog būtent šiuos senųjų amatų epizodus būtų prasminga įamžinti. Galiausia ši tema glaudžiai susijusi su mūsų pačių veiklos specifika. Simboline prasme mes taip pat esame amatininkai – restauratoriai, pastatus naujam gyvenimui prikeliantys nuo pamatų iki stogo“, – pranešime spaudai cituojamas A. Kliukas.
Istoriškai Klaipėdos senamiestyje, įskaitant Senosios turgavietės teritoriją, telkėsi įvairūs amatininkai, „Pamario restauratoriaus” nuotr.
Kaip pastebėjo šį miesto viduramžių paveikslą po atviru dangumi kuriantis klaipėdietis tapytojas Rolandas Marčius, neretai tokia tapyba klaidingai vadinama freska. „Tačiau tai nėra freskos technika, tapoma fasadiniais dažais, kurie pagaminti naudojant natūralią uolieną. Vaizdas kuriamas žaidžiant tos pačios fasado spalvos atspalviais, šviesesniais ar tamsesniais tonais“, – aiškina R. Marčius.
Menininkas pripažįsta, jog toks fasadinio tapymo procesas reikalauja ne tik nemažai kruopštumo, bet ir fizinio pasirengimo, be to, darbų tempą diktuoja oro sąlygos.
„Kad atsidurtų ant sienos, piešinys yra perpiešiamas keturis kartus. Procesas – lėtokas, reikalaujantis kantrybės, o kadangi tapomas didelis plotas, tenka palakstyti ir pastoliais“, – šypteli kūrėjas.
Šis meno kūrinys – ne vienintelė ilgametes mecenatystės tradicijas puoselėjančios bendrovės dovana miestui. „Pamario restauratoriaus“ mecenuoti kultūros projektai – skulptūros „Senamiesčio sargas“, „Vaikystės svajonė“, „Kaminkrėtys“, „Klaipėdos juodasis vaiduoklis“ ir kt. – šiandien tapo neatsiejama uostamiesčio įvaizdžio dalimi.
Way cool! Some very valid points! I appreciate you writing this post and the rest of the website is really good.
SQ
Hello!
Im not that much of a online reader to be honest but your blogs really nice, keep it up! I’ll go ahead and bookmark your site to come back later. All the best dckffbkdbdfe
Šaunu, Rolandai!
Sveikinu, yra savo miesto mylėtojų. Ačiū jiems
Tikrai atrodo gražiai, bus labai maloni priežastis dažniau lankytis senajame turguje.