Klaipėdoje susitikę Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių regionų savivaldybių merai svarbiausių šalies institucijų vadovams pateikė pasiūlymus dėl planuojamų regioninės politikos pokyčių.

vo.wikipedia.org nuotr.

Žinia, šių metų pradžioje Vidaus reikalų ministerija paskelbė apie planuojamus regioninės politikos pokyčius. Jie siejami su galimais Europos Sąjungos (ES) periodo po 2020 m. finansavimo mechanizmo pasikeitimais. Europos statistikos tarnybos duomenimis, Lietuva jau viršijo 75 proc. ES bendrojo vidaus produkto vidurkį, tad skiriama ES parama gali sumažėti iki 60 proc. buvusios apimties. Tad valdančioji dauguma ketina perbraižyti Lietuvos regionų žemėlapį ir išskirti jame tris regionus vietoje dabar egzistuojančių Vilniaus ir visos likusios Lietuvos. Svarstoma koncepcija padalinti šalį į Vakarų, Rytų arba Šiaurės ir Pietų regionus bei Vilniaus metropolinį sostinės regioną. Teigiama, kad toks šalies padalinimas stiprintų savivaldą ir leistų išlaikyti tokio pat dydžio ES finansavimą ir nuo 2021-ųjų.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės pranešimo, reaguojant į vykstančius procesus, Klaipėdos regiono savivaldybių iniciatyva pradėtas dialogas su kitomis Vakarų Lietuvos savivaldybėmis dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir partnerystės stiprinimo.

Dar rugsėjo 18-ąją keturių regionų – Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių – plėtros tarybų vadovai pasirašė rezoliuciją, kuria susitarė vieningai dalyvauti Lietuvos regioninės politikos formavime, „stiprinti Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių regionų bendradarbiavimą, pradedant dialogą dėl Vakarų Lietuvos regiono formavimo”.

Dabar Klaipėdoje susitikę 14 Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių regionų savivaldybių merų raštiškai išreiškė savo poziciją ir kreipėsi  į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami artimiausiu metu priimti Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių regionų savivaldybių merus susitikimui, kurio metu būtų aptariamos Lietuvos regioninės politikos problemos.

„Užtikrinti regioninės politikos pokyčių pagrįstumą ir nuoseklumą, efektyvią informacijos sklaidą ir komunikacijos procesus, aiškiai įvardinti planus ir galimus modelius dėl Lietuvos administracinio suskirstymo”, – tokius siūlymus pateikė minėtieji merai.

Savivaldybių vadovai taip pat išreiškė poziciją, „kad šiuo metu vykstantis regioninės politikos pokyčių procesas reikalauja didesnio valstybės institucijų susitelkimo, gilesnės analizės, platesnių svarstymų ir diskusijų įvairiuose valstybės lygmenyse”. Esą būtina užtikrinti „sklandų komunikacijos tarp nacionalinių institucijų bei vietos savivaldos kartu su socialiniais partneriais procesą, išgryninti ir išaiškinti planuojamo politikos pertvarkos proceso, kuriame savivaldybės būtų ne pasyvūs pokyčių stebėtojai, o aktyvūs dalyviai, pasirengę prisiimti atsakomybę ir laukiančius iššūkius bei pokyčius, eigą”, o pokyčiai turi būti „priimami konsensuso ir bendro sutarimo būdu”.