[vc_row][vc_column][vc_column_text]Melnragės bendruomenė, pasisakanti prieš išorinio giliavandenio uosto planavimą ties šia gyvenviete, sekmadienį pakvietė klaipėdiečius „gelbėti pajūrį ir jo gamtą nuo pramoninės zonos plėtros”.

Miestiečiai buvo kviečiami rinktis I Melnragėje  prie molo į eitynes „Išsaugokime pajūrį“. Kad renginys būtų triukšmingas „ir jį išgirstų Klaipėdos uosto plėtros šalininkai bei vykdytojai”, protestuotojai su savimi buvo raginami atsinešti kas ką turi: būgną, švilpynę ar kokį kitą garsus skleidžiantį instrumentą.

Į organizatorių kvietimą atsiliepė apie porą dešimčių žmonių – daugiausia patys melragiškiai, nors ant molo ir pirmojoje Melnragėje tuo metu vaikščiojo nemažai žmonių. Tiesa, per nepilną valandą buvo surinkta beveik 100 parašų po peticija, pasisakančia prieš uosto plėtrą ir šiaurinėje, ir pietinėje miesto dalyje.

KREIPIMASIS, KURĮ EITYNIŲ METU SKAITĖ JŲ ORGANIZATORIAI

Gal paskutinį kartą pasidžiaukime nuo Melnragės kranto atviros jūros vaizdais, kuriuos dar nesurijo uosto monstras.

Klaipėdos uosto direkcija aktyviai visus įtikinėja, kad be išorinio uosto ji nebeturės plotų, kuriuos ji galėtų nuomoti krovos kompanijoms.

Uosto direkcijai naujos teritorijos nuomai (tai jų verslas), o kas MUMS – eiliniams klaipėdiečiams, melnragiškiams ir pajūrio svečiams: taršus, triukšmingas ir bjaurus pramoninis monstras įbridęs į jūrą, kuris griauš krantus, suris dalį Klaipėdos miškų, smardins orą, nuodys klaipėdiečius…

Visų Klaipėdos jūrų uosto plėtros alternatyvų pasekmės Baltijos jūros krantams būtų tiesiogiai neigiamos, reikšmingos ir ilgalaikės, tai yra paplūdimio smėlio išplovimas ir paplūdimių netekimas ne tik Melnragėje ir Giruliuose, bet ir Karklėje, Palangoje, Šventojoje, net ir Kopgalyje bei Smiltynėje. O didžiausias poveikis krantams prognozuojamas statant išorinį giliavandenį uostą ties Melnrage.

Ant uosto plėtros aukuro planuojama paaukoti (sunaikinti) apie 250 ha valstybinės reikšmės – miesto miškų, kurie šiandien yra Klaipėdiečių poilsio zona, oro filtras ir kvėpuojamo deguonies šaltinis.

Klaipėdos uostas – taršiausias Europoje, pastoviai smirda, nuodija agresyviomis dulkėmis ir kitais išmetimais į orą, triukšmauja, o tai mūsų ir mūsų vaikų gyvenamoji aplinka, mūsų ir mūsų vaikų sveikata. 

Plečiant uostą planuojama nugriauti net namus Melnragėje, o kitus įsprausti į pramoninio monstro gniaužtus ir sukurti tikrą pragarą Melnragės gyventojams.

Klaipėdos uosto direkcija savo planus plėsti uostą grindžia abejotinais teiginiais apie ekonominį augimą ir naudą Lietuvai, o apie galimai būsimas žalas ar net nuostolius visuomenei, ekonomikai, gamtai, net žmogaus sveikatai ir gyvybei taikytinas prevencines ir kompensacines priemones šneka išplautai ir nekonkrečiai.

Niekas iš uosto direkcijos nešneka apie realią kompensaciją už pabloginamas gyvenamosios aplinkos sąlygas, už sunaikintą mus supančią gamtą, už sunaikintas bendro naudojimo poilsio teritorijas, už daromą žalą žmogaus (kiekvieno iš mūsų) sveikatos pablogėjimą, ar net pakenkimą – mūsų žudymą.

Tad paklauskime savęs, kiek realiai verta mūsų gyvenimo kokybė, vaizdai kuriais mes gėrimės, kiek realiai verta mus supanti gamta, kiek realiai verta mūsų sveikata ir gal net kiek realiai verta žmogaus gyvybė? Ir ar mes sutinkame, kad mus kaip gyvulius varinės iš gardo į gardą, nuodys, ar maitins pažadais…[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”5520,5521,5522,5523,5524,5525,5526,5527,5528,5529,5530,5531,5532,5533″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]