Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2017-11-06 |
Būsimo viešbučio vietoje, tarp Tomo, Didžiojo Vandens, Mėsininkų gatvių esančiuose sklypuose dirbantys archeologai aptiko retų radinių – du XIX a. pradžią siekiančius iš akmenų sumūrytus šulinius. Pasak jų, tokių Klaipėdoje iki šiol nebuvo atkasta.
XIX a,. pradžios šulinio vaizdas iš vidaus. Martyno Vainoriaus nuotr.
Į senovės tyrinėtojų rankas pateko ir įspūdingos XVIII a. žirklės žvakių knatams karpyti, beveik visiškai sveikas XIX a. bokalas, gulėjęs viename iš minėtųjų šulinių.
Bendrovės „Statybų archeologija” žmonės šiuose sklypuose darbuojasi nuo vasaros. Pasak įmonės vadovo Donato Zubricko ir archeologės Mildos Jurgauskaitės, aptikti mūriniai šuliniai yra unikalūs radiniai.
„Medinių šulinių atrandama tikrai gana dažnai. Vieną ir dabar atkasėme – jis, ko gero, buvo ūkinėje kiemo zonoje, o kad kas būtų radęs Klaipėdoje tokių sumūrytų iš akmenų, man dar neteko girdėti”, – sakė D. Zubrickas.
Sklype atkastas ir medinis XIX a. šulinys. Martyno Vainoriaus nuotr.
Virš vieno iš šių šulinių vėliau buvo įrengtas lieptelis. Pastarajame šulinyje archeologai aptiko ir beveik sveiką – tik be ąselės spalvotą bokalą.
„Gana retai pavyksta aptikti tokios būklės bokalų. Jis, ko gero, yra XIX amžiaus”, – sakė M. Jurgauskaitė.
O kitas šulinys bėgant laikui atsidūrė po gyvenamuoju namu.
„Pastarasis, ko gero, dar kurį laiką buvo naudojamas, kai buvo namo rūsyje. Akmeninės šulinio dalies gylis apie 1,8-2 metro”, – sakė D. Zubrickas.
Vėliau šis šulinys buvo uždengtas storais, iki šiol išlikusiais mediniais balkiais ir apipiltas nemenku sluoksniu žemių, ant jo išdygo dar vienas namas.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, archeologas Jonas Genys irgi patvirtino, kad tai yra netipinis radinys Klaipėdai.
„Pačiame regione, kaimiškose vietovėse tai tikrai nebūtų stebuklas, nes tokio tipo šuliniai buvo gana smarkiai paplitę. Tačiau nepamenu, kad pačiame mieste būtų buvę atrasti tokie”, – sakė J. Genys.
Tarp archeologus šiuose sklypuose džiuginančių radinių yra ir puošnios XVIII a. žirklės žvakių dagčiams karpyti. Tiesa, pasak M. Jurgauskaitės, sunku pasakyti – ar jos čia gulėjo visada, ar buvo atvežtos iš kažkur kitur su žemių sluoksniu.
Sklype archeologai rado ir 4 beveik visiškai sveikus puodus, tris lėkščių duženas su datomis 1768, 1770 ir 1786.
„Randame daug odos likučių, sunešiotų batų”, – pasakojo archeologė.
Pasak jos, įsikasus į 3,8 metro gylį jau buvo aptiktas ir Dangės upės vagos, užpiltos XVIII amžiuje, krantas. Koks buvo šios vagos plotis kol kas pasakyti neįmanoma, nes kitas krantas dar neatkastas. Tačiau jau galima daryti prielaidą, kad tarp Mėsininkų ir Pasiuntinių gatvių esantys namai stovi ant senosios upės vagos.
Iš viso archeologai turi išžvalgyti apie 1 700 kv. m plotą. Pasak M. Jurgauskaitės, ko gero, dar bus darbuojamasi ir kitąmet.
XVII-XVIII a. žirklės žvakių dagčiams karpyti. Mildos Jurgauskaitės nuotr.
Viešbutį šioje vietoje ketinančios statyti UAB „Eko žaliavos“ komercijos direktorius Egidijus Žutautas tik iš žurnalisto išgirdo apie tai, kad buvo atrasti tokie šuliniai. Anot jo, ar šie šuliniai galės būti kaip nors eksponuojami, dar sunku pasakyti – viskas priklausys ir nuo jų vietos, ir nuo daugelio kitų aplinkybių.
Pasak E. Žutauto, viešbučio projektavimo darbai turėtų dar užtrukti nuo pusės metų iki metų, tad konkreti statybų pradžia dar yra miglota.
Iki Antrojo pasaulinio karo dabar kasinėjamuose sklypuose buvo dar keletas gatvelių, šalia kurių stovėjo įvairūs pastatai, nugriauti tarybiniais metais.
Romos Songailaitės archeologinių tyrimų ataskaitoje rašoma, kad 1985 m. tarp Tomo (tada – Kastyčio), Mėsininkų (tada – Darbo) ir Sukilėlių gatvių buvo planuojama statyti naują miesto biblioteką, tad 1985-1986 m. čia jau buvo vykdomi archeologiniai tyrimai. Tada rasti XVIII-XIX a. pastato pamatai ir grindys, XVII a. siekiantis kultūrinis sluoksnis.
Šis gražuolis buvo atsidūręs šulinyje ir dienos šviesą išvydo tik archeologų dėka.
Viena iš keturių sveikų puodynių, rastų kasinėjimų metu.
Archeologė Milda Jurgauskaitė rodo į kampą, kuris yra dešinysis senosios Dangės vagos krantas.
Virš šio iš akmenų sumūryto šulinio vėliau buvo pastatytas lieptelis. Būtent šiame šulinyje archeologai aptiko beveik sveiką spalvotą bokalą.
Archeologai rado ir koklį.
Kiek prisimenu , kažkada radusi tautosakoje. kad akmeniniai šuliniai lyg tai vendais buvo vadinami. O vendais ar tik ne gentis Latvijoje vadinosi ? Ten ir vietovė tokiu pavadinimu yra. Rašau todėl, kad Vilniaus rajone žinau sveikutėlaitį tokį šulinį. Jis apie 2 metrus gylio.Žinau jį apie 30 metų, jis visada buvo pilnas vandens, ir tik praeitą pavasarį pasimatė jo dugnas ,- išdžiūvo
Кеstutis Demereckas: Laivai ХVI a. Klaipedoje buvo statomi miesto pakrastyje prie Senosios Danges, zemiau miesto tilto (dabar Tomo g. ir Didziojo Vandens g.}. Cia 1987 m archeologas R. Sprainaitis atrado pirmaja Klaipedos laivu statykla. Zr. knyga Baltijos laivu statykla (2002 m) psl.16