Etnokultūros centro nuotr.

Paskutinįjį spalio savaitgalį Klaipėdos etnokultūros centro darbuotojos lankėsi Kroatijoje. Kelionės tikslas – pristatyti Mažosios Lietuvos tautinius kostiumus tarptautiniame renginyje „Atsinaujinantis paveldas: rekonstruotų tautinių kostiumų apžvalga“.

Šiemet jau septintą kartą surengtame konkurse dalyvavo ne tik dešimties Kroatijos etnografinių regionų, bet ir kaimyninių tautų regioniniai kostiumai iš Makedonijos, Slovėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Serbijos bei klaipėdiečių atvežti Mažosios Lietuvos tautiniai kostiumai.

Iš 22 Europos regionų pristatytas 37 kostiumų rekonstrukcijas vertino reikli tarptautinė žiuri komisija, sudaryta iš tautinių kostiumų tyrėjų, ekspertų, etnologų.

Nepamirštamo, įkvepiančio ir įdomaus renginio metu susipažinta su puošniais ir ryškiaspalviais Balkanų pusiasalio tautų regioniniais kostiumais. Pristatyti Mažosios Lietuvos tautiniai kostiumai rekonstruotų užsienio šalių liaudies kostiumų kategorijoje pelnė garbingą antrąją vietą.

Konkursas Kroatijoje ir Klaipėda

Šią vasarą vykusio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio Lauksnos metu Klaipėdoje  lankėsi svečiai iš Kroatijos – grupė Sinovi Atara. Festivalis Lauksnos tapo naujos tarptautinės draugystės tarp Klaipėdos ir Zagrebo jungtimi. Zagrebo mieste veikiantis Tradicinių kostiumų rekonstravimo, išsaugojimo ir sklaidos centras bei folkloro ansamblis Lovor iš Trnjanio ir pakvietė klaipėdiečius dalyvauti šiame tarptautiniame renginyje. Šiuo konkursu norima pristatyti pagal autentiškus pavyzdžius ir ikonografiją rekonstruotus tautinius kostiumus.

Sausakimšoje Trnjani salėje podiumu žengė Balkanų pusiasalio tautų ir Klaipėdos krašto kostiumais pasipuošę vyrai ir moterys. Konkretų regioną pristatė vienas, du arba trys rekonstruoti kostiumai. Konkurse kostiumai vertinti pagal 2 kategorijas. Nominacijos buvo skiriamos už geriausią rekonstruotą Kroatijos regioninį kostiumą ir geriausią kitos šalies tradicinio kostiumo rekonstrukciją.

Akį džiugino įvairiaspalviai ornamentai, netikėti spalviniai deriniai, įspūdinga galvos danga, aukštuomenės damų siluetus atkartojantys platūs, raukti, ilgi, prabangių audinių ar sniego baltumo kiauraraščiai, aukso spalva siuvinėti sijonai ir baleto šokėjų aprangą primenantys trumpi sijonėliai su gausybe prirauktų  pasijonių.

Lietuvininkų kostiumai – egzotika

Šioje kostiumų šventėje Mažajai Lietuvai atstovavo du moteriški kostiumai: ankstyvasis (XVIII a. pab. XIX  a. pr.) su išskirtinėmis rankų darbo detalėmis (jaunamartės kyku, siuvinėta drobule ir sermėga, raštuotomis pirštuotomis pirštinėmis) atkurtomis, remiantis ikonografija, ir vėlyvasis (XIX a. pab. XX a. pr.), sukomplektuotas iš muziejuose išsaugotų originalų kopijų ir rekonstrukcijų (nuotr. kairėje)

Rekonstruotų kostiumų pirminius šaltinius ir jų gamybos procese naudotas technologijas  žiuri komisijai dar prieš renginį pristatė kiekviena konkurse dalyvavusi delegacija ir kostiumus gaminę arba komplektavę dailininkai – etnologai.

Mažosios Lietuvos kostiumus, jų komplektavimo motyvaciją, gamybos technologijas ir dėvėjimo ypatumus pristatė ir į komisijos narių klausimus atsakė Klaipėdos etnokultūros centro dailininkė tautinio kostiumo ekspertė Elena Matulionienė.

Renginio metu tariamas Lietuvos ir Klaipėdos vardas kas kartą sulaukė gausių plojimų, nes  margame kaimyninių šalių kostiumų kontekste svečiai iš Lietuvos buvo tikra egzotika. Klaipėdos etnokultūros centro specialistės didžiuojasi, kad šiais, Tautinio kostiumo metais, galėjo pristatyti išskirtinį Mažosios Lietuvos kostiumą Kroatijoje bei pažinti dalį šios įvairiaspalvės šalies kultūros.

Viešnagės metu aplankytas Zagrebo Etnografijos  muziejus, Tradicinių kostiumų rekonstravimo, išsaugojimo ir sklaidos centras, Travno bendruomenės kultūros centras, pasigrožėta Zagrebo senamiesčio gamtinėmis ir kultūrinėmis įžymybėmis. O didžiausiais Kroatijos turtas – atviraširdžiai, šilti, savo tradicinę kultūrą gerbiantys ir puoselėjantys žmonės.