Klaipėdos miesto tarybos lapkričio posėdžiui Savivaldybės administracija teikia sprendimų projektą dėl žemės mokesčio tarifų 2018-iesiems, nes jų nepatvirtinus iki gruodžio 1 d. automatiškai įsigaliotų minimalus 0,01 proc. tarifas.

Klaipėdos miestas jau inicijavo procedūras, kad prie jo būtų prijungtas vadinamasis Purmalių-Kalotės-Žaliojo Slėnio trikampis, o mažesni žemės mokesčiai būtų rimtas argumentas rengiant privalomąsias gyventojų apklausas dėl tokio ribų keitimo projekto. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nors  miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai pradėjo svarstyti, kad šiuo aspektu reikėtų pradėti konkuruoti su Klaipėdos rajonu, kad kurtis mieste arba prie jo prisišlieti būtų patraukliau, tačiau buvo sutarta, kad tam reikia detalesnės analizės. Ją įpareigota parengti iki I kitų metų pusmečio, kad 2019-iesiems jau būtų galima tvirtinti konkurencingus tarifus.

Pagal įstatymą Savivaldybės gali nustatyti žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės.

Savivaldybės administracija siūlo palikti tokią pačią tvarką, kuri galioja nuo 2013 m. Ji, beje, numato, kad apleistiems sklypams taikomas maksimalus 4 proc. tarifas.

Sprendimo projekte rašoma, kad šiemet Registrų centras atliko naują masinį žemės vertinimą, pagal kurio rezultatus mokestis bus skaičiuojamas 2018-2022 m. Lyginant su šiais metai, vidutiniškai žemės mokestinė vertė didėja apie 4 proc. Vertinant pagal atskiras turto grupes, žemės ūkio paskirties sklypų vidutinė rinkos vertė mažėja 2,04 proc., o daugiausiai – apie 8 proc. – didėja pramonės ir sandėliavimo objektų, inžinerinės infrastruktūros sklypų vertė.

Savivaldybės administracijos Mokesčių skyriaus vedėja Kristina Petraitienė pristatydama sprendimo projektą pateikė pavyzdį, kad Klaipėdos rajonui ir uostamiesčiui priklausančiose Kalotės dalyse tokios paties paskirties sklypo vieno aro mokestinė vertė skiriasi apie tris kartus. Be to, Klaipėdos rajonas šio mokesčio tarifus dar taiko pagal įvairų zonavimą.

Minėtojo komiteto nariai pritarė siūlomam projektui, bet įpareigojo Savivaldybės administraciją parengti detalią analizę, kuria remiantis būtų galima patvirtinti rajono atžvilgiu konkurencingus tarifus 2019 m. Žinia, Klaipėdos miestas jau inicijavo procedūras, kad prie jo būtų prijungtas vadinamasis Purmalių-Kalotės-Žaliojo Slėnio trikampis, o mažesni žemės mokesčiai būtų rimtas argumentas rengiant privalomąsias gyventojų apklausas dėl tokio ribų keitimo projekto.

INFORMACIJA

Žemės mokesčio įstatyme yra nustatyta, kad mokesčiu neapmokestinamas fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kuriems yra sukakęs senatvės pensijos amžius ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybės tarybos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Klaipėdos miesto Tarybai siūloma 2018 m. nustatyti 7 arų neapmokestinamo sklypo dydį, kaip ir ankstesniu mokestiniu laikotarpiu.

Klaipėdos miesto šių metų biudžete pajamos iš žemės mokesčio sudaro 360 000 Eur. Prognozuojama, kad 2018 m. Savivaldybė surinks apie 375 tūkst. Eur žemės mokesčio pajamų.