Dar 2000-aisiais kaip galimas šnipas ir programišius išgarsėjęs klaipėdietis Pavel Iljin nesėkmingai bandė iš valstybės prisiteisti 20 000 Eur neturtinę žalą. Tokį jo ieškinį šią savaitę atmetė jau antros instancijos teismas.

SPUTNIK 1 (commons.wikimedia.org) nuotr.

P.  Iljin pirmiausia Vilniaus apylinkės teisme įrodinėjo, kad jo atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas ir nuo 2008 m. gruodžio iki 2013 m. kovo vykdytas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jis dėl neva neteisėto baudžiamojo persekiojimo „neturėjo saviraiškos laisvės”, buvo neteisėtai apribota jo teisė laisvai judėti, byla tirta nepagrįstai ilgai, 14 dienų dėl paskirtos priverstinės psichiatrinės ekspertizės buvo atimta jo laisvė. Dėl to jis esą susirgo neurologine liga.

Galiausiai Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovą jį ir kitus kaltinamuosius išteisino, nes konstatavo, jog nebuvo padaryta veikų, atitinkančių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pažymius. 2013 metais Klaipėdos apygardos teismas atmetė prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuo siekta P. Iljin nuteisti. Ši byla buvo užvesta dėl to, kad vieno Klaipėdos naktinio klubo poilsio patalpose buvo aptikta savadarbė pasiklausymo įranga ir buvo įtarta, kad ją pagamino ir sumontavo P. Iljin.

Vyras tvirtina, kad dėl neteisėto persekiojimo jis susirgo psichine liga ir 2013 m. tris savaites gydėsi Klaipėdos respublikinės ligoninės psichinių ligų skyriuje, vėliau gydėsi ambulatoriškai Klaipėdos psichinės sveikatos centre ir iki šiol vartoja psichotropinius vaistus.

Valstybę šioje byloje atstovavęs Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas prašė taikyti ieškinio senatį, taip pat atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėta veika vien dėl to, kad procesas pasibaigė asmens nenubaudus ar jį išteisinus. Be to buvo priminta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandį P. Iljin pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Kitas valstybės atstovas –  Generalinė prokuratūra – taip pat prašė taikyti ieškinio senatį (jis buvo pateiktas tik 2016 m. balandį), atmesti jį kaip nepagrįstą. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Teisingumo ministerija.

2016 m. lapkritį Vilniaus miesto apylinkės teismas tokį P. Iljin ieškinį atmetė. Jis tada konstatavo, kad ieškovas praleido senaties terminą, kuris suėjo 2016 m. kovo 31 d. Taip pat buvo konstatuota, kad prokuroras pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad buvo pagrindas pareikšti įtarimą ir skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o ikiteisminio tyrimo metu nepadaryta Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Buvo padaryta išvada, kad P. Iljin neįrodė, jog teismo ekspertizė nagrinėjant baudžiamąją bylą jam paskirta be pagrindo ir atlikta pažeidžiant jos atlikimo tvarką. Proceso trukmė tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme esą buvo pagrįsta, ne per ilga.

Su tokiomis išvadomis sutiko ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija bei atmetė P. Iljin apeliacinį skundą.

P. Iljin išgarsėjo 2000 m., kai Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) viešai paskelbė sulaikiusi Lietuvos ir JAV naudai šnipinėjusį asmenį. Teigta, kad klaipėdietis bandė įsilaužti į FST kompiuterių tinklą. Tačiau Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir pats P. Iljin FST pranešimą neigė, vadindami tai kerštu už nesėkmingą mėginimą vilnietį užverbuoti. Buvo pareikšta, kad jau po pirmųjų Rusijos tarnybų bandymų užverbuoti P. Iljinas apie tai pranešęs VSD pareigūnams.

2003 m. birželį P. Iljin buvo sulaikytas tuometiniame Vilniaus banke, kai atėjo pasiimti reikalautų pinigų. Prieš tai banką pasiekė interneto vartotojo laiškas, kuriame buvo žadama išmokyti, kaip įsilaužti į banko informacines sistemas. Be to, keliose nemokamose interneto svetainėse P. Iljin siūlė už pinigus atskleisti keturių įmonių prisijungimo prie Vilniaus banko informacinių sistemų duomenis. Ištrūkęs į laisvę, įtariamasis pasislėpė Rusijoje, kur 2004-ųjų balandį buvo sulaikytas. Į Lietuvą jis buvo pargabentas tik 2005 m kovą.

2013 m. prieš paskelbiant sprendimą byloje dėl prekybos kvaišalais P. Iljin buvo pabėgęs į Didžiąją Britaniją. Iš ten jis į Lietuvą buvo grąžintas 2015-ųjų rugpjūtį.