Miestas, Svarbu

Melnragės parkas: trukt už vadžių, vėl iš pradžių (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2017-11-10


Melnragėje parką projektuojantys architektai po ketvirtadienio vakarą vykusio projekto sprendinių aptarimo su šio Klaipėdos gyvenamojo rajono bendruomene neslėpė nuostabos – prieš pradedant projektuoti pageidavimus vengti medinių takų reiškę melnragiškiai dabar pakeitė savo nuomonę.

Pagal šiemet balandį pateiktą paraišką Europos Sąjungos fondų paramai gauti, Melnragės parko projektas gali atsieiti 321 559 Eur, iš kurių parama sudarys 273 325 Eur. Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos savivaldybė pasinaudojo galimybe ir pateikė paraišką Europos Sąjungos (ES) fondams, kad šie finansuotų projektą, kuriuo metu dabar gana chaotiška gamtinė teritorija Melnragėje būtų paversta pasivaikščiojimams patraukliu parku. Toks projektas turi būti įgyvendintas iki 2018-ųjų pabaigos, tad dabar į pabaigą jau artėja projektavimo darbai.

Projektą rengiantys kauniečiai iš UAB „Želdynai“ ketvirtadienio vakarą sprendinius (su jais galite susipažinti čia) pristatė Melnragės bendruomenei.

Pasak bendrovės architekto Vainiaus Pilkausko, pagrindinis projekto siūlymas – nutiesti 3 m ploto taką, kaip jungtį tarp populiariausių objektų – automobilių stovėjimo aikštelės prie molo ir centrinio įėjimo į paplūdimį. Pats kopagūbris nebūtų tvarkomos, nes nepatenka į parko teritoriją. Į ją nepatenka ir gynybiniai įtvirtinimai.

Projektuotojai formuoja ir vietas, kur būtų galima įrengti vaikų žaidimo aikšteles (siūlomos iš natūralių medžiagų, ne standartinės, kaip mieste), sūpynes, kabinamas ratu. Tačiau šie pasiūlymai jau išeina iš projekto ribų ir jų įgyvendinimas priklausys tik nuo Savivaldybės finansavimo galimybių, nes pagal taisykles ES fondai šiuo atveju gali remti tik takų, želdinių tvarkymo bei mažosios architektūros įrengimo darbus.

Projektuotojai siūlė įrengti takus iš smėlio, naudojant grunto stabilizavimo technologiją.

„Pasaulyje ji tikrai ne nauja, bet Lietuvoje reta – ji taikyta Kuršių nerijoje. Esamas smėlis sumaišomas su specialiu mišiniu ir takai tampa kaip asla, gerai suplūktas pagrindas. Medis – slidus ir neilgaamžis. Mūsų siūlomas variantas ilgaamžiškesnis, lengviau prižiūrimas. Nėra būtina įrengti bortų. Esminis uždavinys, kad takai nebūtų užpustomi, tad gal kai kur reikėtų juos iškelti aukščiau. Tai yra kaip žvyro takas, bet neklampus. Tinka ir neįgaliesiems, gal net dviračiams. Bet čia oficialaus dviračių takų nebus, nes jis projektuojamas pagal Kopų gatvę“, – aiškino V. Pilkauskas.

Vėl panoro medinių takų

Tačiau tokie pasiūlymai sulaukė susirinkime dalyvavusio Klaipėdos universiteto dėstytojo ir doktoranto Arvydo Urbio kritikos.

„Be jokios srautų analizės, kur vaikšto žmonės, yra projektuojama daug keistų takų, kurie eina niekur. Dalis takų bus nefunkcionalūs. Ar Kuršių nerijoje teiravotės dėl siūlomų sutankinto smėlio tokių takų? Tai brangus malonumas, kuris veikia labai trumpai – trejus metus ir suyra, tai pinigų melžimo medžiaga. Normaliai padaryti mediniai takai – vienintelė normali priemonė.  Geriau brangesni, iš ąžuolinių, maumedžio, kietmedžio blankučių, jie laikytų 10-15 metų“, – aiškino A. Urbis.

Jo pasisakymas įžiebė diskusiją, kurios metu buvo ir kritikuojančių medinius takus – esą juos nuolat išplėšo, užpusto, jie slidūs. Tačiau A. Urbis aiškino, kad nereikia lyginti geros kokybės medinių takų su dabar mūsų pajūryje esą dominuojančiais nekokybiškais takais. Galiausiai ši diskusija baigėsi balsavimu, kurio rezultatai parodė, kad į pristatymą atėję melnragiškiai nori kokybiškų medinių takų.

Miesto straipsnių vidus

„Dabar šiek tiek keista, nes mūsų darbas prasidėjo būtent nuo melnragiškių pageidavimo, kad nebūtų jokių medinių takų, todėl ieškojome alternatyvų ir pasiūlėme sutvirtintus smėlio takus. Mūsų žiniomis, jie Kuršių nerijoje puikiai tarnauja. Tačiau dabar Savivaldybės administracijai pranešime apie pasikeitusią gyventojų nuomonę ir ji spręs, kokius takus suprojektuoti“, – po susirinkimo „Atvirai Klaipėdai“ sakė V. Pilkauskas.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Kiti projektuotojų pasiūlymai, tarp kurių – siūlymas iškirsti šiaurinėje dalyje bujojantį didžiulį šaltalankyną ir vietoje jo sodinti pušis; palikti erškėtrožynus, nes jie žemi, netrukdo gėrėtis parku, stabilizuoja smėlį; išretinti pušyną ir t.t. – esminių gyventojų diskusijų nesukėlė.

INFORMACIJA

Projektuojama 9,3 hA Melnragės parko teritorija yra prie šiaurinio molo, ribojasi su Audros, Kopų, Nėgių, Molo, Vėtros gatvėmis ir kopagūbriu. Didžioji dalis teritorijos yra apaugusi tankiu pušynu ir šaltalankių, raukšlėtalapių erškėčių krūmynais. Konstatuojama, kad gausiai lankoma teritorija turi padriką siaurų pėsčiųjų takų tinklą, trūksta suolų, šiukšlių dėžių, o šiuo metu esantys mediniai takai nėra ilgaamžiai, nuolat reikalauja priežiūros ir yra nepatogūs – slidūs lietaus metu.

Pietinėje parko dalyje numatoma įrengti poilsio aikštelės su suolų grupėmis tose vietose, kur atsiveria panorama į jūrą. Centrinėje dalyje tarp Otų ir Nėgių g. yra atvira, medžiais neapaugusi erdvė, kurioje projektuojama vaikų žaidimų aikštelė, žaidimų pieva.

Šalutiniai pėsčiųjų takai planuojami 1,5 m pločio. Parko teritorijoje planuojami informaciniai stendai, supažindinantys lankytojus su parko unikalia augalija ir lankytinais objektais.

Vakarinėje parko dalyje numatomas esamų tankių pušynų retinimas, kad ateityje medynai sustiprėtų ir užaugtų aukštesni. Dalį esamų šaltalankių krūmyno siūloma iškirsti ir sodinti pušis, kad 20-30 metų perspektyvoje parke būtų daugiau miško. Esamų ir projektuojamų takų vietose raukšlėtalapių erškėčių krūmynai būtų raunami minimaliai, tiek kiek reikia patogiam lankytojų judėjimui užtikrinti.

Rytinė parko dalis, kur auga aukštos pušys ir lapuočiai medžiai, krūmai, veja, orientuojama į Melnragės gyventojų poreikius. Čia planuojami pėsčiųjų takai, jungiantys pajūrio kopagūbrį su Molo ir Vėtros gatvėmis. Numatomos erdvės ramiam poilsiui, sportui – lauko treniruoklių ir krepšinio aikštelės bei vaikų žaidimų aikštelės vietos. Šioje dalyje esančius takus planuojama apšviesti parkiniais šviestuvais, kitur apšvietimas neplanuojamas.

Pagal šiemet balandį pateiktą paraišką Europos Sąjungos fondų paramai gauti, projektas gali atsieiti 321 559 Eur, iš kurių parama sudarys 273 325 Eur. 


2017-11-10

Vienas komentaras apie “Melnragės parkas: trukt už vadžių, vėl iš pradžių”

  1. Miestui reikia paprasto, tradicinio parko. Žmonės tiesiog nori pasivaikščioti, pabūti gryname ore ar pasėdėti ant suoliuko. Dažniausiai kuo papraščiau tuo geriau ir tikrai nereikia kažkokių naujų technologijų perkrauto parko. Gerai, kad balsavimas baigėsi, kad reikia vis dėlto įrengti kokybiškus medinius takus, kurie tarnaus ilgai bei puoš Melnragės parką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt