Svarbu, Temos

Privilegijuotiems senjorams – tūkstantinės pensijos, kitiems – trupiniai (5)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2017-11-13


Klaipėdos centre esančioje jaukioje kepyklėlėje ankstyvais rytais galima sutikti solidžią pagyvenusią damą. Ponia mėgsta čia išgerti baltos kavos puodelį su šviežia bandele ar pyrago gabalėliu. Nors klaipėdietė yra pensininkė, tokį nedidelį malonumą ji gali sau leisti kas rytą.

Minėtoji ponia yra buvusi prokurorė ir gauna ne vieną, kaip didžioji dauguma Lietuvos senjorų, bet dvi pensijas: senatvės ir valstybinę arba, kaip ją vadina prokurorai – „prokurorinę“. Pastaroji pensija visiems buvusiems pareigūnams, nepriklausomai nuo jų buvusio darbo pavojingumo, mokama pagal dar 1994 metų pabaigoje Seimo priimtą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, kuris vėliau ne kartą buvo taisytas. Kaip ir visos kitos valstybinės pensijos, ji mokama iš valstybės biudžeto lėšų.

Senjorė, sužinojusi, kad norėtume pasikalbėti apie jos gaunamą pensiją, pokalbį su žurnaliste bemat nutraukė, neleisdama minėti jos pavardės.

Užtat jos buvusi kolegė Birutė Piktužienė nuo visuomenės neturi ko slėpti. Buvusi ilgametė policijos bei prokuratūros pareigūnė teigė, jog per abi pensijas dauguma prokurorų, priklausomai nuo jų eitų pareigų, darbo stažo ir pan., šiuo metu į rankas turėtų gauti apie 1000 – 1200 eurų. Atsakingas pareigas ėjusių prokurorų pensijos esą yra dar didesnės.

Kaip mus informavo Generalinės prokuratūros ir „Sodros“ Komunikacijos skyriai, šiuo metu šalyje valstybinę pensiją gauna 267 buvę prokurorai, o jos vidutinis dydis yra 494 eurai. Koks yra vidutinis prokurorų senatvės pensijos dydis – neskelbiama, nes tai yra kiekvieno žmogaus privatus reikalas.

Kai privilegijuotieji Lietuvos senjorai, gaunantys po kelias pensijas, gali keliauti po užsienius ar tiesiog džiaugtis aprūpinta senatve, dalis pensininkų yra priversti lenkti nugarą, kad galėtų sudurti galą su galu, autorės nuotr.
Prokurorės ir žurnalistės pensijos – kaip dangus ir žemė

Buvusi žurnalistė Adelė (pavardė redakcijai žinoma) kavos miesto kavinėje su pačia pigiausia bandele išgerti gali sau leisti tik vieną kartą per mėnesį – kai gauna užtarnautą senatvės pensiją. Jos dydis – 260 eurų, nors moters darbo stažas – 40 metų.

Adelė baigė tą patį, kaip ir abi prokurorės, Vilniaus universitetą. Buvusi žurnalistė nemano, jog prokurorių darbas buvo tiek kartų sudėtingesnis ir sunkesnis už jos, neretai dirbdavusios ir savaitgaliais, ir po 10– 12 valandų per parą, kiek kartų dabar skiriasi jų gaunamos pensijos.

„Tai yra didžiulė socialinė neteisybė, jei analogišką aukštąjį mokslą įgijusių ir intelektine prasme panašų darbą dirbusių žmonių pensijos gali skirtis beveik penkis kartus“, – ir nuostabos, ir apmaudo  neslėpė Adelė, tik iš „Atviros Klaipėdos“ sužinojusi apie jos „kolegių“ senjorių gaunamą solidžią valstybės paramą. Ji teigė nesuprantanti, už kokius konkrečiai nuopelnus prokurorams ir teisėjams be užtarnautos senatvės pensijos iš valstybės biudžeto dar yra mokamos ir valstybinės pensijos.

Džiaugiasi, gavusi 21 eurą

Nuo pokario laikų Klaipėdoje gyvenančios ir čia dirbusios Petrutės Dobrovolskienės pensija – dar mažesnė. Šiuo metu 94 –uosius metus skaičiuojanti senolė, kamuojama sunkios ligos, dėl to, kad gauna vos 217 eurų pensiją, valdžios nekeikia. Ji kaltina tik save – kad pokariu augindama keturis vaikus, vienas iš kurių vaikystėje sunkiai sirgo, nesugebėjo užsidirbti būtinojo darbo stažo „didelei“ pensijai gauti – tam pritrūko kelerių metų.

Savarankiškai išmokusi kranininkės profesijos Petrutė daugiau nei du dešimtmečius dirbo šį vyrišką darbą tuometinėje gelžbetonio gamykloje ir iki šiol didžiuojasi buvusi viena iš pirmųjų moterų uostamiestyje, puikiai įvaldžiusių šį nemoterišką amatą, kuris jai labai patikęs.

Kol buvo gyvas auksinių rankų meistras jos vyras Antanas, visą savo gyvenimą dirbęs Baltijos laivų statykloje šaltkalviu ir ten apkurtęs, Petrutė sako gyvenusi labai gerai, nieko jiems, sudėjus abiejų pensijas, netrūkę. Vyrui mirus, senolei teko parduoti Mažajame Kaimelyje užgyventą kolektyvinį sodą, kad galėtų sudurti galą su galu. Visgi Petrutė labai apsidžiaugė, kad valdžia po vyro mirties jai skyrė „net“ 21 eurą siekiančią našlės pensiją.

Policininkų pensijos mažiausios, teisėjų – didžiausios  

Pagal minėtą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą valstybines pensijas, be prokurorų, dar gauna buvę policijos, saugumo, muitinės, STT, pasienio ir kitų vadinamųjų jėgos struktūrų pareigūnai bei kariai.

Paradoksalu, tačiau būtent statutinių policijos pareigūnų pensijos yra bene mažiausios iš visų kitų valstybines pensijas gaunančiųjų, nors būtent policininkų darbas yra tiesiogiai susijęs su pavojumi jų gyvybei ir sveikatai, jau nekalbant apie darbe dažnai patiriamą psichologinę įtampą.

„Sodros” duomenimis, rugsėjo mėnesį pareigūnų pensijas gavo kiek daugiau nei 15 000 asmenų, vidutinis jų dydis siekė daugiau nei 270 eurų. Akivaizdu, kad buvusių policininkų tarnybinės pensijos yra gerokai mažesnės už prokurorų, o ką jau bekalbėti apie teisėjus. Tiesa, policininkams pareigūno pensija skiriama, ištarnavus vidaus reikalų sistemoje 25 ir daugiau metų. Būtinos tarnybos laikas pailgintas tik 2015 metais, anksčiau pakakdavo ir 20-ties tarnybos metų – tada pareigūno pensijas gaudavo nė 50- ties nesulaukę vyrai. Tuo metu prokurorai ir teisėjai valstybinę pensiją įgyja teisę gauti, tik sulaukę pensinio amžiaus.

Labiausiai privilegijuotieji tarp gaunančiųjų pareigūnų valstybines pensijas yra teisėjai – jiems jos mokamos pagal specialų  Lietuvos Respublikos teisėjų  valstybinių pensijų įstatymą, Seimo priimtą 2002 metais.

Kaip „Atvirą Klaipėdą“ informavo Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyrius, šiuo metu teisėjų valstybines pensijas gauna 190 asmenų, o vidutinis jos dydis siekia net 934,62 eurų. Žinia, prie šios sumos dar reikia pridėti kiekvieno atskiro teisėjo užsitarnautą senatvės pensiją, kuri greičiausiai viršija ir žurnalistės Adelės, ir buvusios kranininkės Petrutės pensijas kartu sudėjus.

Rūpi tik Nagliui Puteikiui?

Per 27 atkurtos Nepriklausomybės metus nė vienas Seimo ar Vyriausybės narys, jokia komisija ar komitetas nėra ne tik rimtai svarstęs, bet ir viešai kėlęs klausimo dėl valstybinių pensijų tam tikroms žmonių grupėms skyrimo tikslingumo, juoba šio klausimo politikai nėra analizavę visuomenės socialinio teisingumo (ir teisėtumo) aspektu.

Tiesa, jie ne kartą, spaudžiami aktyvios vidaus reikalų pareigūnų profsąjungos, yra svarstę ir peržiūrėję policijos pareigūnų pensijas, jas padidinti žadama ir artimiausiu metu. Taip pat šiuo metu yra pateikti keli Seimo narių projektai, kuriais numatyta didinti kitas valstybines pensijas bei išmokas.

„Priėmę mano rezoliuciją Seimo nariai pademonstruotų apsisprendimą keisti netoleruotiną padėtį, kai šimtai tūkstančių senatvės pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, ir jų pensijų dydis dažnai neužtikrina net minimalaus būtiniausių gyvybinių ir socialinių poreikių patenkinimo, o tuo pat metu iš valstybės biudžeto yra mokamos su įmokomis niekaip nesusijusios, kai kuriais atvejais itin didelės valstybinės pensijos bei išmokos“, – sako N. Puteikis, asmeninio archyvo nuotr.

Vienintelis Seimo narys, viešai išsakęs abejones dėl valstybinių pensijų skyrimo tam tikroms  žmonių  grupėms  teisėtumo, yra klaipėdietis Naglis Puteikis. Neseniai jis Seimui pateikė rezoliucijos „Dėl neįmokinių valstybinių pensijų ir išmokų sistemos pertvarkos parengimo“ projektą.

Paklaustas, kodėl politikas apsiribojo jokios juridinės galios neturinčia rezoliucija, užuot inicijavęs Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą, Seimo narys teigė esą jis jau ne kartą apie šią problemą yra kalbėjęs su premjeru, tačiau ir Saulius Skvernelis, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis apie jokius pokyčius valstybinių pensijų srityje net girdėti nenorį.

„Tai kam rengti įstatymo projektą, jei iš anksto žinai, kad jis bus atmestas?“ – retoriškai klausė N. Puteikis. Todėl jis esą pasirinko būdą „lipti per kaminą“ – pateikti Seimui rezoliuciją, prašant jai pritarti, o tada jau ministerija būtų įpareigota imtis žygių, reformuojant valstybinių pensijų bei kitų iš biudžeto skiriamų  išmokų skyrimo tvarką.

Valstybinės pensijos – kaip padėka už paramą? 

„O kai paaiškės baisus vaizdas, kai visuomenė bus sukrėsta, tada jau galima bus teikti ir įstatymo projektą“, – sakė klaipėdietis Seimo narys. N. Puteikio teigimu, Konstitucinis Teismas įtvirtino valstybines pensijas privilegijuotai teisininkų klasei, o politikai, ypač socdemai su konservatoriais, prikūrė savo rėmėjams pačių įvairiausių pensijų ir išmokų, kurios yra taip paslėptos po devyniais užraktais, kad norinti visą šią sistemą pastatyti nuo galvos ant kojų vieno Seimo nario pastangų tikrai neužteks. Seimo narys, rengdamas rezoliuciją, sužinojo ir jį patį šokiravusių faktų, kad Lietuvoje esama žmonių, kurie gauna net ne dvi, kaip minėtieji pareigūnai, o ir 3, ir net 4 pensijas bei kitokias su įmokomis  nesusijusias išmokas.

„Kai Skvernelis ima girtis neva jo Vyriausybė didina ir didins žmonėms pensijas, aš sakau, jog toks nediferencijuotas didinimas yra socialiai neteisingas, nes mažiausiai gaunantiems pensija padidėja vos keliais eurais, o tiems, kurie ir taip gauna tūkstantines pensijas – keliais šimtais eurų. Tai jis atšauna, kad pastarieji jų ir yra nusipelnę, nes neva daugiau dirbo ir jų indėlis į valstybės biudžetą buvęs svaresnis“, – pasipiktinimo netvarka pensijų srityje neslėpė Seimo narys.

Su N. Puteikiu šia tema kalbėjomės tuoj po jo rezoliucijos pagarsinimo ir tada jis tikėjosi, kad „valstiečiai“ jai turėtų pritarti, „jei Skvernelis nori tapti prezidentu“.

Tačiau neseniai paaiškėjo, jog minėtoji rezoliucija į šio rudens Seimo sesijos plenarinių posėdžių darbotvarkę kol kas neįtraukta. Akivaizdu, jog ir už socialinį teisingumą neva kovojantys dabartiniai valdantieji bei opozicijoje esantys Seimo politikai diskusijas apie galimus pokyčius valstybinių pensijų srityje stengiasi nustumti kuo toliau nuo savęs.

Po publikacijos pasirodymo Seimo narys Naglis Puteikis “Atvirą Klaipėdą” informavo,  jog  lapkričio 9 d. dar kartą kreipėsi  į Seimo valdybą dėl šios ir dar dviejų rezoliucijų įtraukimo į Seimo rudens sesijos plenarinių posėdžių darbotvarkes.

G. Danėlius: yra nusipelnę valstybinių pensijų

Buvęs Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, šiuo metu dirbantis advokatu, Giedrius Danėlius (nuotr.) įsitikinęs, jog prokurorai ir teisėjai yra nusipelnę valstybinių pensijų. Pasak teisininko, paprastai asmenys, kurie turi teisę gauti valstybinę pensiją, tarnybos laikotarpiu negali dirbti kitų darbų, negali gauti su tarnyba nesusijusių pajamų. „Viešajame sektoriuje darbo užmokestis nėra didelis, jis nepriklauso nuo darbo rezultatų ir kokybės, t. y. nėra galimybės uždirbti daugiau, dirbant daugiau. Be to, iš tokių asmenų, jiems einant tarnybą, tikimasi nepriklausomumo ir nešališkumo (skirtingai nei iš kitų dalyvaujančių socialiniame draudime), todėl tokiems asmenims reikia suteikti socialines garantijas, kurios mažintų jų pažeidžiamumą. Be to, šie asmenys pensijas  gauna tik sulaukę pensinio  amžiaus, ne anksčiau”, – sako jis. G. Danėliaus nuomone, mažiau socialiai teisinga yra kuomet 40-45 mečiai vidaus reikalų sistemos darbuotojai įgyja teisę į pensiją. „Argumentų tokiam ankstyvam išėjimui į pensiją nematau“, – pakomentavo advokatas.

Ministro patarėjo atsakymas

Rengdami šią temą, Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui elektroniniu paštu  išsiuntėme šiuos klausimus:

  1. Ar, Jūsų nuomone, šiuo metu mūsų šalyje egzistuojanti valstybinių pensijų bei kitų pensinio pobūdžio išmokų (pvz., rentų) skyrimo tvarka yra socialiai teisinga?
  2. Kokia Jūsų nuomonė apie valstybines pareigūnų ir karių pensijas, skiriamas iš biudžeto visiems pareigūno statusą turėjusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų buvusio darbo pavojingumo pobūdžio?
  3. Ar, Jūsų nuomone, yra socialiai teisinga, kai, pvz., į pensiją išėjęs teisėjas gauna per 1000 eurų pensiją (sudėjus abi – senatvės ir teisėjo), o, pvz., tą patį Vilniaus universitetą, tik kitą specialybę baigusi bibliotekininkė, visą gyvenimą sąžiningai dirbusi sunkiomis sąlygomis rajono bibliotekoje, gauna vos 200 eurų pensiją?
  4. Ar nemanote, jog būtina reformuoti valstybinių pensijų skyrimo tvarką taip, kad vienas žmogus negautų po dvi, o kai kada – net po tris (ar net keturias) pensijas (išmokas)?

Atsakymą per ministerijos Ryšių su visuomene skyrių mums atsiuntė ministro patarėjas, ekonomistas Romas Lazutka. Pateikiame jį mūsų skaitytojams:

„Iš tiesų, esama pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, sistema nėra socialiai teisinga ir ją planuojama tobulinti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos, Lietuvos Respublikos kultūros ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2018 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiks pasiūlymus dėl valstybinių pensijų sistemos tobulinimo. Todėl valstybinių pensijų pertvarkos klausimas bus svarstomas įgyvendinant šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytą darbą.“

 

 

 

 


2017-11-13

5 komentarai apie “Privilegijuotiems senjorams – tūkstantinės pensijos, kitiems – trupiniai”

  1. Brrr, koks pagiežingas tekstas. Kiek pavydo pas ponia, skaityti nemalonu. Dabar matosi, kad renka visokius puteikius į seimą.
    Ir pati aš nei prokurorė, nei pensininkė, dirbu pagal individualios veiklos liudijimą ir suprantu, kad pensijai turiu užsidirbti pati, o ne tikėtis iš valstybės. O jeigu man nepatinka, galiu emigruoti į Vokietiją ar Norvergiją, dirbti sanitare ir tikėtis gauti daugiau kai pasensiu. Bet man patinka gyventi čia ir neduok dieve jaustis kada taip blogai ir nuolat skaičiuoti svetimus pinigus, kaip ši autorė.

    • Ponia Neringa, panašu, nesuvokia esmės – nematau, kad autorė skaičiuotų svetimus, kaip jūs sakote, pinigus. Biudžeto pinigai – ne svetimi. Autorė, mano supratimu, neginčija pareigūnų senatvės pensijos, ji kelia klausimą, už ką tam tikrai socialinei grupei asmenų mokamos ir papildomos pensijos iš mūsų šalies biudžeto. Tai, be jokios abejonės, yra didžiulė socialinė nelygybė.

  2. Atkūrėme savo valstybę. Ir negali viska iš karto pasikeisti. Sutinku au autore visiškai, ypač dėl antrų, trečių, ketvirtų pensijų…. Laikau,kad policininkų pensijos yra absoliučiai nepadoriai mažaos, kaip, beje, ir atlyginimai. Naujai seimo daugumai- nepamirškime, viso labo tik metai. Jie, mano manymu, kiek tik gali, stengiasi ir daro, nor susiduria su didžiausiu pasipriešinimu.
    Mano pensija kaip ir Adelės. Darbas panašus, stažas- 37 metai. Vyro stžaas 46 , dešimt iš jų vastybės tarnyboje. Sutinku, kad didžiausia nelygybė, yra būtent sąžiningai dirbusių, mokesčius dešimtmečiais moėkusių pilieičių. Absoliučiai nepritarčiau, kad reikia didinnti našlių pensijas. Nesupykite, jų iš visi nereikia. Tai sovietinis pokario palikimas. Kuo kalti vyrai ar moterys iki “altoriaus” nenuėję, likę vieniši? Kaip ir visame pasaulyje santuoką sudaręs dirbantis vyras (moteris), gerai uždirbantis, turi drausti nedirbantį ar mažiau uždirbantį r vaikus auginantį sutuoktinį. Pats, o ne valstybė turi prisiimti tą naštą. Ir galvoti reikia ne tada, kai išeisi į pensiją, nes teta “Sodra, ypač išplėsta prie ministrės, dabar europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, jau baigia” išsikvėpti”. Pastatų anuomet Sodrai trūko, dabar, bent jau Klaipėdoje- jų perteklius, su tamsoje paskendusiais, užrakintais kabinetais Smiltelės gatvėje. Daug darbų laukia. Ir labai svarbu, kad Jūs, Palmira, apie tai rašote. Beje, dėl Naglio Puteikio viskas aišku. Jis kaip ta “sanitarinė” žuvytė” seimo akvariume. Bet, miela Palmira, kur kiti, kur kiti naujokai – Vaičekauskas(tiesa, driokstelėjo apie promiles, bet tyli apie pensijas) Kepenis, profesorius Kirkutis? Ypač pastarojo tylėjimas, nulinis aktyvumas stebina, kai visa Lietuva ūžia dėl Sveiktos reformos- mūsų širdžių profesorius nė…”cypt”.

    • Naujai Seimo daugumai liko tik metai, jau treti metai valdžioje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt