Lapkričio 22 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidaroma Lietuvoje gerai žinomos sodų rišėjos Marijos Liugienės šiaudinių sodų paroda „Sodų gimimas ir žydėjimas“. Po pristatymo klaipėdiečius bus pakviesti į sodų rišimo edukaciją, kurią ves parodos autorė.

Anot parodos organizatorių, sodas, sumažintas „pasaulio modelis“, turėjo ir tebeturi reikšmę lietuvių liaudies papročiuose. Sodas buvo kabinamas, gimstant vaikui. Per vestuves namai puošiami sodais, per Kūčias kabinami sodai, šiaudiniai paukšteliai, saulutės, simbolizuojančios grįžtančią saulę. Po šiuo medžiu vykusios apeigos turėjo simbolizuoti kosmoso kūrimo veiksmą. Palubėje kabantis sodas
siejosi su dangaus sodu – rojumi arba dausomis, jis sukurdavo šventinę erdvę apie stalą.

Sodai išsiskiria formų gausa – tai ir paprastos ir dvigubos (rombinės) piramidės prie kurių prikabintos mažesnės piramidės. Ypatingas yra sodų geometrijos tikslumas, idealumas. Sodų kūryboje reikalingas geometrijos, matematikos žinias galima gretinti su trobesių rentimo ir audimo amato įgūdžiais. Taisyklingo trikampio konstrukcija ir jos modifikacijos įvairiose sodų formose bei jų sudedamosiose dalyse primena Egipto piramidžių architektūrą, senovės Indijos kultūroje žinomą paukščio pavidalo ugnies aukuro – altoriaus segmentų sandarą.  Trobos erdvėje kabančių šiaudinių sodų konstrukcija primena ir fizikos, chemijos moksluose žinomą molekulių, kristalų sandarą ar jos schemas.

Šiaudinių sodų dizaino aktualumą esą rodo jų išvaizdą primenanti Luvro muziejaus įėjimo šiuolaikinės architektūros stiklo piramidė.

Sodai – nykstantys, neilgalaikiai ir trapūs dirbiniai, tad neypatingai daug jų galima rasti ir muziejuose – 10 yra Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno tyrimo centre ir 9 Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyriuje.

Tarybiniais laikais sodų menas buvo beveik pamirštas, sodus terišo keletas pavienių kūrėjų (Filomena Degėsienė nuo Adutiškio, Malvina Česnulevičienė iš Varėnos raj.). Teigiama, kad dabar sodai pradeda populiarėti, jaučiamas susidomėjimas šia labai sena mūsų liaudies meno šaka.

Marija Liugienė skiria ypač daug jėgų tradicinių sodų propagavimui ir žinomumui. Pati Marija sodus riša jau gerus 40 metų. Jos rišti sodai yra iškeliavę į Japoniją, Airiją, Tibetą ir kt.

M. Liugienė organizavo pirmąją respublikinę sodų parodą „Sesė sodų sodina“, parodas Seime, Lietuvos radijo ir televizijos patalpose, Lietuvos kinematografininkų sąjungoje ir kt. Ji ruošia paraišką sodų įtraukimui į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kiekvienais metais M. Liugienė veda daugybę praktinių sodų rišimo seminarų. Jos mokiniai, iš jų kai kurie dabar jau žinomi tautodailininkai, riša ir moko rišti sodus daugelyje Lietuvos vietovių.

Paroda veiks iki 2018 m. sausio 10 d.