Lapkričio 17 d., penktadienį, nuo 17 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kviečia į KKKC Parodų rūmus (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) – čia bus atidaromos šešios fotografijų parodos, vyks leidinio pristatymas, fotosesija.

Anot organizatorių, bene labiausiai laukiama – didžiausia iki šiol Violetos Bubelytės retrospektyvinė fotografijų paroda. Nuo 1981 iki 2003 metų autoaktus kūrusi fotografė Lietuvos meno istorijoje įsitvirtino kaip unikali ir daugelį tabu sulaužiusi menininkė, 2015 m., po 12 metų pertraukos vėl pradėjusi fotografuoti save. Tad parodoje „Savas kūnas“ bus galima pamatyti ir V. Bubelytės archyvą, ir naujausius, pastaruosius trejus metus kurtus darbus. Po pirmosios savo aktų parodos 1989 metais autorė gavo laiškų iš pasipiktinusių davatkų, kaltinusių autorę paleistuvyste ir amoralumu. Uostamiestyje su vienu iš „garsiųjų“ laiškų bus galima susipažinti.

Dar viena retrospektyva – vos prieš pusmetį V. Luckaus fotografijos centro pristatyta vieno iš Kaune veikusios „Plėšriųjų sekcijos“ narių – Gintauto Stulgaičio fotografijų paroda. Ekspozicija sudaryta iš ciklų „Šeimyniniai portretai“, „Balius“, „Senamiesčio etiudai“, „Belvederis. 1986-ųjų vasara“, Kauno zoologijos sode kurtos „Rūkų“ serijos bei pavienių portretų. Savitą ir vis dar itin aktualų autoriaus požiūrį atskleidžia jo dienoraščio fragmentas: „Norėčiau, kad mano darbuose atsispindėtų požiūris ne į tai, ką aš fotografuoju, netgi ne gyvenimas apskritai, o žvilgsnis į gyvenimo prieštaravimų ir santykių visumą. Vienu žodžiu, noriu, kad žmonės mąstytų.“

Netradicinis, provokuojantis požiūris į fotografijos meną būdingas Kęstučio Šapokos ir Benignos Kasparavičiūtės parodai „Fotosalonas, Musninkų g.“ bei daugiau nei dešimt metų tęsiamam Dariaus Vaičekausko projektui „Dekonstrukcijos“.

„Nei B. Kasparavičiūtė, nei K. Šapoka nekuria fotografijos meno siaurąja prasme, tačiau nemaža dalis jų tarpdisciplininių projektų buvo įgyvendinti būtent fotografijos pagalba. Ši paroda – tai bandymas pasižvalgyti po fotografijos paraštes – „pasidaryk pats“, „muilinės“, buitinės fotografijos (anti)estetiką ir principus”, – rašoma organizatorių pranešime.

Anot jo, D. Vaičekausko projektas – tai veikiau anti-paroda, žvelgiant iš galerijų erdvių perspektyvos. Kūriniai išskaidyti Klaipėdos miesto
erdvėse, o parodų rūmai – tik viena, tarpinė, parodos vieta, kurioje eksponuojamas vienas kūrinys bei pateikiamas koordinačių sąrašas, pagal kurį galima ieškoti mieste išsklaidytų kūrinių.

Jaunosios kartos dėmesį turėtų patraukti mažoje Braitono virtuvėje kalbantis trims draugams gimusi iniciatyva „Save Zine“. Pagrindinė projekto idėja ‒ nereikalauti jokio formalaus naratyvo darbams, kuriuos Paul Butkus, Henrikas Riskus ir Valus Sonov publikuoja zinuose. Beveik dvidešimt autorių iš skirtingų šalių subūrę kuratoriai teigia, kad niekada neduoda jokių instrukcijų, ko jie tikisi, tad rezultatas atspindi ir paties projekto esmę, ir šiuolaikinio gyvenimo praktiką: viskas apie kūrybiškumą ir dalinimą(si).

Renginio metu bus pristatomas Agnės Narušytės ir Gintaro Zinkevičiaus leidinys „Plakatai“. Jo metu bus projektuojami ir to paties pavadinimo G. Zinkevičiaus ciklo darbai. Juose – 1982–1996 m. autoriaus nuosekliai fotografuoti stendai, kuriuose būdavo klijuojami plakatai, iš pradžių – brežnevinės propagandos, paskui – perestroikos, dar vėliau – Atgimimo ir nepriklausomybės pradžios.

Parodų atidarymų metu, nuo 17 iki 19 val., klaipėdietis fotomenininkas Artūras Šeštokas fotografuos šventės lankytojus senąja, šlapio kolodijaus technika. Parodų atidarymas numatomas 17.30 val.

Šventės kuratoriaus, LFS Klaipėdos skyriaus pirmininko Dariaus Vaičekausko teigimu, „tokios fotografijos šventės ilgą laiką Klaipėdoje nebuvo, to labai trūko”.

„Džiaugiuosi, kad jau antrus metus, rudenį, į uostamiestį galime pakviesti fotografijos meno mylėtojus bei gurmanus. Pristatysime tiek tradicinę, klasikinę fotografiją, tiek ir avangardinę, šiuolaikinę bei jaunųjų autorių kūrybą – kviečiu švęsti fotografiją kartu!” – cituojamas D. Vaičekauskas.