Besibaigiant Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos diskusijų ir derybų etapui Švietimo ir mokslo ministerija iki lapkričio 22 d. turi pateikti Vyriausybei tinklo pertvarkoje dalyvaujančių valstybinių universitetų susitarimus ir patikslintą pertvarkos priemonių projektą. Todėl lapkričio 14 d. Klaipėdos universitete (KU) įvyko virtualus susitikimas su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene bei viceministru Giedriumi Viliūnu.

Anot KU pranešimo, susitikime dalyvavo KU Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika, Tarybos nariai, KU Senato pirmininkas Vaidutis Laurėnas ir KU rektorius Eimutis Juzeliūnas.

Viceministras G. Viliūnas priminė, kad KU siūlomi du keliai. Vienas – reorganizuoti KU prijungiant jį prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis. Antrasis siūlymas – išgryninti KU profilį, užtikrinant mokslo ir studijų kokybę, atitiktį miesto, regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikiams.

„Ministerija siekia, kad, įvykus pertvarkai, visoms aukštosioms mokykloms būtų taikomi vienodi kriterijai – tarptautinis konkurencingumas, mokslinio darbo lygis, studijų programų kokybė. Siekdamas išlikti savarankiškas, Klaipėdos universitetas turi pateikti optimizavimo ir universiteto vystymo planą, kur būtų numatytas dalininkų, partnerių, savivaldos investicijų dalyvavimas. Šis kelias sunkus, bet įmanomas“, –
kalbėjo G. Viliūnas.

A. Šileika savo ruožtu dar kartą patikino, kad universitetas sieks savarankiškumo, kurį spalio 18 d. KU vadovybė išreiškė oficialiu raštu Vyriausybei.

„Mes matome bendradarbiavimo galimybes su Klaipėdos miesto kolegijomis, toks bendras mokslo ir kuriamų technologijų darbas ypač svarbus Klaipėdos regionui kuriant ekonominio proveržio strategiją“, – teigė A. Šileika.

Jam pritarė ir KU Senato pirmininkas V. Laurėnas. Jo teigimu, „jūrinei valstybei turėtų būti svarbu vystyti universitetą su jūrinio mokslo specializacija.“

KU rektoriaus E. Juzeliūno teigimu, Lietuvoje įsigali teisinga nuostata universitetus vertinti pagal mokslinių tyrimų rezultatus. KU yra lyderis jūrininkystės mokslų srityje pagal publikacijų ir atliekamų mokslinių tyrimų skaičių Lietuvoje. Šio mokslo atstovai universitete mato integralumą ir su kitų krypčių mokslo sritimis, pavyzdžiui, su socialiniais mokslais.

„Mokslo ir studijų įstatyme nėra tokios sąvokos regioninis universitetas, todėl, svarstant savarankiško Klaipėdos universiteto alternatyvą, kviesčiau mąstyti apie jūros technologijų vystymą, jūros specialistų rengimą ne tik Klaipėdos regionui, bet Lietuvai ar net Baltijos jūros regionui. Juk KU patirtis ir įdirbis šioje srityje yra įvertintas tarptautinėje erdvėje“, – teigė ministrė J. Petrauskienė.

Ji pabrėžė, kad KU turi ieškoti bendradarbiavimo formų su kitomis Klaipėdos mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis, siekiant išvengti studijų dubliavimo ir prisidedant prie Klaipėdos miesto proveržio strategijos kūrimo.

„Neabejoju, kad tai yra mūsų visų bendras darbas pasiūlyti plano rengimo modelį, kur turėtų būti aiškiai įvardyti tikslai, terminai, sąnaudos bei rezultatai“, – sakė ministrė.

KU jau pritarė aukštojo mokslo pertvarkai ir lapkričio 6 d. vykusiame Tarybos posėdyje nusprendė KU Menų akademiją integruoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.