Klaipėdos miesto Tarybos narės, opozicijos atstovės Ninos Puteikienės ir „Balticum” televizijos žurnalistų bandymai gauti detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio išlaidų ataskaitą baigėsi nesėkme – visų detalių esą negalima viešinti, nes jos sudaro komercinę paslaptį.

Savivaldybės administracijos darbuotojai tikina, kad jie žino viską iki smulkmenų ir, anot jų, viskas yra atlikta teisėtai bei tvarkingai, tačiau skleisti šią informaciją jiems esą draudžia įstatymai, o tokios pozicijos pagrįstumą, anot jų, įrodo ir teismų praktika.

Pakeisti tokią situaciją N. Puteikienė bandė per miesto Tarybos Antikorucijos komisiją, kuriai siūlė nubalsuoti už rekomendaciją pakoreguoti festivalių ir meno projektų finansavimo tvarką taip, kad jų rengėjai su prekių ar paslaugų teikėjais galėtų sudaryti tik tokias sutartis, kuriose nebūtų komercinių paslapčių. Tačiau ir čia politikei nieko pasiekti nepavyko – už tokį siūlymą balsavo tik ji ir dar du komisijos nariai, o šeši pasisakė prieš.

Neleidžia teisės aktai?

„Nuo pat pradžios reprezentacinių festivalių tvirtinimas yra apaugęs negerais dalykais, o dabar priėjome prie to, kad negalima susipažinti su ataskaitomis. Natūralu, kad labiausiai dėmesys krypsta į mero šeimos rengiamą festivalį. Tiek žiniasklaida, tiek ir aš domėjomės, kaip šio festivalio rengėjai atsiskaitė už iš Savivaldybės biudžeto gautas lėšas. Aš gavau ataskaitą su užslaptintais duomenimis. Civiliniame kodekse tokio tipo informacija nelaikoma komercine paslaptimi, juk VšĮ neužsiima komercine veikla. Visų kitų festivalių ataskaitose nėra komercinių dalykų”, – antradienį vykusio komisijos posėdžio metu sakė N. Puteikienė.

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas savo ruožtu tvirtino, kad tam tikra informacija visada yra nevieša – gamybinė, tarnybinė, komercinė.

„Pagal Civilinį kodeksą visi turi pareigą nepažeisti komercinių paslapčių teisių. Vienas iš atvejų, kai informacija neteiktina, ir yra tokios paslaptys. Apeliuojama, kad prašoma informacija yra susijusi su viešuosius interesus atitinkančios paslaugos. Tačiau tai yra taikoma tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamoms įmonės, kur komercinių paslapčių tarp jų sąnaudų negali būti. Tai rodo ir Seimo teisininkų išaiškinimai. Teisminė praktika yra tokia, kad kai kyla abejonių dėl to, ar informacija yra komercinė paslaptis, institucija turi kreiptis į ūkio subjektą ir jis nusprendžia. Mes gavome atsakymus, kokios informacijos atskleidimas gali padaryti jiems žalą. Patys tikrinti, aiškintis, ar iš tiesų tokios informacijos atskleidimas daro žalą ar ne, mes neturime teisės”, – aiškino A. Kačalinas.

Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis teigė, jog tai yra „keista istorija, bandoma skurti, kad kažkas neteisėtai padaryta”.

„Visos procedūros atliktos taip, kaip reikalauja teisės aktai. Konkursas įvyko, Taryba priėmė sprendimą, projektą įgyvendino, tada kreipėsi „Balticum” televizija. Iš šešių keturi festivalių rengėjai nurodė komercines paslaptis – nenorėjo viešinti visų rėmėjų, bet sumas žinome. Nenorėjo, kad būtų nurodyti konkretūs asmenys ar subjektai, teikę paslaugas. Visos ataskaitos gautos, patikrintos, mokesčių mokėtojų pinigai panaudoti pagal paskirtį, yra visi dokumentai, tai pagrindžiantys. Žinome absoliučiai visas ataskaitas, nes turime įsitikint, kad sugeneruota 20 procentų savo lėšų”, – sakė N. Lendraitis.

Tokie jo paaiškinimai sulaukė N. Puteikienės replikos, kad jis yra Liberalų sąjūdžio partijos narys, tad labai puikiai advokatauja bendrapartiečiui merui.

„Kaip vertinate, kad mero šeima turi komercinių paslapčių?” – klausė N. Puteikienė.

„Nieko neteisėto aš nepadariau. Klausdamas festivalių rengėjų apie tai, kas, jų nuomone, yra komercinė paslaptis, aš vykdžiau teisės aktų reikalavimus. Man visiškai nesvarbu, kad yra festivalių organizatoriai. Loginio ryškio tarp mano priklausomybės partijai ir šios istorijos aš nematau”, – sakė tarnautojas.

Antikorupcijos komisijos narė, socialdemokratė Lilija Petratienė domėjosi, ar tarp festivalių rėmėjų nėra ir Savivaldybės įmonių, kas reikštų, kad festivalis iš miesto gauna dar papildomai lėšų.

A. Kačalinas pripažino, kad negali garantuoti, jog tarp jų nėra Savivaldybės įmonių, nes festivalio organizatoriai turi pateikti ataskaitą, įrodančią, kad iš rėmėjų surinko bent 20 proc. reikalingų lėšų. Tokia dalis įrodyta vien privačių rėmėjų parama, o jei jos gauta ir daugiau, festivalio organizatoriai neprivalo tos paramos detalizuoti.

„Man nesuvokiama, kaip galima nežinoti, kam išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Ar negalima įrašyti reikalavimo, kad tokiu atveju nebūtų komercinių paslapčių?” – teiravosi komisijos pirmininkas, konservatorius Rimantas Didžiokas.

„Festivalio atveju mes finansuojame tik dalį išlaidų. Viešųjų pirkimų atveju mes perkame 100 procentų paslaugų, tačiau net ir tokiu atveju praktiškai kas savaitę turime tiekėjų prašymų susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu ir nuolat turime klausti, kas yra konfidenciali informacija. Tarybos sprendimu, kažin, ar galima paneigti komercinės paslapties, kaip įstatyme įtvirtintą vertybę”, – tikino A. Kačalinas.

„Jei pereitume į pirkimo-pardavimo santykius, mums biudžeto neužteks. Tai būdas pritraukti papildomus išteklius į sektorių ir nesiūlau nieko radikaliai keisti”, – antrino N. Lendraitis.

Kad toks reikalavimas gali atbaidyti potencialius rėmėjus svarstė ir komisijos narys, Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Komisijai balsuojant dėl N. Puteikienės pasiūlymo, jis daugumos palaikymo nesulaukė. Pasak N. Puteikienės, garbingiausia išeitis būtų, jei Klaipėdos pilies džiazo festivalis esant tokiai situacijai nebepretenduotų į Savivaldybės finansavimą.

Organizatorių pozicija

Į Antikorupcijos komisijos posėdį buvo kviesta ir Asociacijos „Klaipėdos džiazo festivalis” prezidentė Inga Grubliauskienė, bet ji pranešė, kad negalės dalyvauti, nes yra išvykusi ir pateikė raštišką paaiškinimą.

Komisijos pirmininkas jo nepagarsino, tačiau „Atvira Klaipėda” jį gavo.

„Informuoju, kad asociacija „Klaipėdos džiazo festivalis“ (toliau – Asociacija) 2017 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriui (toliau – Kultūros skyrius) pateikė festivalio „XXIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis“ (toliau – Festivalis) dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų ataskaitą, Festivalio įgyvendinimo faktines išlaidas iš savivaldybės biudžeto lėšų patvirtinančių dokumentų sąrašą bei išlaidas pateisinančių ir apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. AD1-1682 patvirtiną Reprezentacinio Klaipėdos festivalio dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų ataskaitos formą.

Taip pat informuoju, kad 2017 m. spalio 19 d. Asociacija, atsižvelgdama į Kultūros skyriaus užklausimus dėl leidimo susipažinti su Asociacijos paraiškų ir ataskaitų turiniu, raštu informavo Kultūros skyrių, kad neprieštarauja, jog tretieji asmenys būtų supažindinti su Asociacijos viešajam konkursui pateikta Festivalio įtraukimo į reprezentacinių Klaipėdos miesto festivalių sąrašą paraiška ir  įgyvendinimo ataskaita. Tačiau įvertindami, kad informacija apie Asociacijos ir  paramos davėjų bei Asociacijos ir paslaugų teikėjų sudarytas, sudaromas ir ateityje planuojamas sudaryti sutartis (įskaitant ir paramos teikimo bei paslaugų teikimo sutartis) ir šių sutarčių sąlygas gali būti priskiriama konfidencialiai informacijai ir gali kilti atsakomybė už šių sąlygų pažeidimą (LR Civilinio kodekso 1.116 str., 6.709 str., 6.164 str. ir kt.), prašėme Kultūros skyriaus tretiesiems asmenims nepateikti žemiau nurodomos informacijos:

1. Projekto paraiškos 5.3 punkto (Projekto finansavimo šaltiniai) 1.2, 1.3, 1.4 ir 1.5 dalyse nurodomais privačių Projekto finansavimo šaltinių pavadinimų ir pažadėto finansavimo Projektui dydžių.
2. Prie Projekto paraiškos pridedamų privačių juridinių asmenų raštų kopijų dėl paramos Festivaliui skyrimo;
3. Prie Projekto įgyvendinimo ataskaitos pateiktame priede „Reprezentacinio Klaipėdos festivalio įgyvendinimo faktines išlaidas iš savivaldybės biudžeto lėšų patvirtinančių dokumentų sąrašas“ nurodomų prekių ir paslaugų teikėjų pavadinimų; Kitos informacijos, galinčios  atskleisti prekių ir paslaugų teikėjų pavadinimą (pavyzdžiui, sąskaitų ar sutarčių, kurių numeriuose minimas prekių ir paslaugų teikėjų pavadinimų); Prie Projekto įgyvendinimo ataskaitos pridėtų faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų”, – rašoma I. Grubliauskienės atsakyme.

Viešojoje festivalio ataskaitos dalyje rašoma, kad šiemetinis festivalis atsiėjo 166 800 Eur. Iš jų 116 800 Eur buvo finansuota rėmėjų parama ir kitomis pajamomis, o Savivaldybės parama – 50 000 Eur – buvo skirta  30 proc. išlaidų padengti. Kaip festivalio rėmėjai minimi Kultūros taryba, AB „Volfas Engelman”, DNB bankas, AB „Eurovia Lietuva”, AB „Klaipėdos baldai”, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) „ir kitos bendrovės bei fiziniai asmenys”.

Iš Savivaldybės lėšų finansuota scenos, jos įrangos, tribūnos, apšvietimo,  garso aparatūros, pakeltuvų, muzikos instrumentų nuoma (30 000 Eur) bei lėktuvų bilietai užsienio atlikėjams (20 000 Eur).